„Lietuvos įmonėms yra svarbu žinoti savo partnerių ir klientų verslo sąsajas bei atitinkamai įvertinti rizikas, tame tarpe ir geopolitines. Jau dabar matome, kad Rusijos ekonomika įsibėgėja į panikos fazę, verslą apima vis didesnė nežinomybė. Ne gana to, vis garsiau kalbama dėl sankcijų Baltarusijai. Matome, kad įmonės seka tokias naujienas ir yra linkę iš naujo įsivertinti partnerių bei klientų rizikas, – sako atvirų duomenų platformos vadovė dr. Gerda Jurkonienė. – Politinė ir geopolitinė rizika yra vienas iš svarbių rizikos valdymo elementų, kartu su sektoriaus ir pačios įmonės rizika. Įmonės turi atitinkamai jas įvertinti, taip pat savo bendradarbiavimo su Rusijos ir Baltarusijos įmonių perspektyvas ir imtis atitinkamų prevencinių veiksmų bei diversifikuoti savo verslo rizikas“.
Nors baltarusiškų įmonių Lietuvoje yra mažiau, tačiau jose dirba šiek tiek daugiau darbuotojų, ir apyvartas jos 2020 metais pasiekė didesnes nei rusiškos įmonės.
Su Baltarusija susijusių įmonių apyvarta pagal jų pateiktas finansines ataskaitas už 2020 m. siekė 452,2 mln. Eur, jos uždirbo 2 mln. Eur pelno. Šiuo metu šiose įmonėse dirba 1271 darbuotojų. Vidutinis mokamas darbo užmokestis – 1047 Eur, tačiau tik šis rodiklis skelbiamas tik 60 įmonių, nes kitos įmonės turi mažiau nei 5 darbuotojus, todėl jų darbo užmokestis nėra skelbiamas, o dar 823 įmonės yra nedeklaravę nei vieno darbuotojo.
Su Rusija susijusių įmonių apyvarta 2020 m. siekė 170 mln. Eur, jos uždirbo 9,6 mln. Eur pelno. Šiose įmonėse šiuo metu dirba 1061 darbuotojas. Jose mokamas 1345 Eur vidutinis darbo užmokestis – tačiau situacija dėl darbuotojų ir darbo užmokesčio yra labai panaši. Įmonių, kurių darbo užmokestis yra skelbimas, yra tik šiek tiek per 50, o 1250 įmonių nurodo, kad neturi darbuotojų apskritai.
Daugiausiai šių šalių verslininkai Lietuvoje darbuojasi didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje – tokią veiklos sritį nurodo 36 proc. Rusijos ir Baltarusijos įmonių Lietuvoje. Toliau rikiuojasi profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonės bei transporto ir saugojimo verslai – tokių įmonių po 9 proc.
Pasak „Okredo“ vadovės, dar vienas trukdis verslui pilnavertiškai įsivertinti visas rizikas, yra vis dar užverta juridinių asmenų duomenų dalyvinių informacinė sistema (JADIS), tad įmonės negali gauti išsamių duomenų apie savo partnerius, jeigu jų akcijas valdo daugiau nei vienas akcininkas. „Tad labai ragintume valstybės institucijas tokioje situacijoje apsvarstyti, galbūt JADIS duomenų atvėrimą būtų galima pagreitinti ir taip įvesti daugiau skaidrumo verslo bendruomenėje, siekiant užkardyti karo ir kovos su juo priemonių taikymo tiesioginio ir netiesioginio poveikio rizikas Lietuvos verslui“, – sako G.Jurkonienė.
