„To, kas šiuo metu vyksta, Baltarusijoje iki šiol niekada nėra buvę. Nei 1990 metais, nei 1991. Niekada. Tauta smarkiai pažeminta“, – apie Baltarusiją krečiančią protestų bangą 15min kalbėjo Vilniuje gyvenanti baltarusė, trumpalaike butų nuoma užsiimančios įmonės „Natalex“ bendrasavininkė Natalija Kolegova.
To, kas šiuo metu vyksta, Baltarusijoje iki šiol niekada nėra buvę. Nei 1990 metais, nei 1991. Niekada. Tauta smarkiai pažeminta.
Jai pritaria ir turizmo verslu Lietuvoje užsiimančios įmonės „Vilnius Relax“ projektų vadovas, baltarusis Kirylas Atamančykas.
„Tai, kas dabar vyksta, yra 26-erius metus trukusio A.Lukašenkos vadovavimo rezultatas. Taip nutiko daugybėje kitų šalių, kur siauras, korumpuotas klanas naudojosi žmonėmis, kad praturtėtų. Žmonės pavargę nuo to, kad yra nuolat apgaudinėjami. Žmonės yra pavargę nuo žiauraus valdžios institucijų požiūrio. Žmonės pavargę nuo to paties veido 26 metus“, – 15min pabrėžė K.Atamančykas.
Žmonės pavargę nuo to paties veido 26 metus, – pabrėžė K.Atamančykas.
Protestai per šalį nusirito paskelbus sekmadienį vykusių prezidento rinkimų rezultatus, kuriuos opozicija laiko suklastotais. Per šias demonstracijas teisėsaugos pareigūnai itin žiauriai elgiasi su protestuotojais, pranešama apie šimtus sužeistų žmonių.
Tiki, kad režimą nugalės
Pasak N.Kolegovos, pažeminti pasijuto ir Baltarusijos prezidento rinkimų metu savo valią Vilniuje, Baltarusijos ambasadoje, norėję išreikšti baltarusiai.
Nuo ryto prie ambasados nusidriekė ilgiausia eilė – žmonės karštą dieną kaitinant saulei pralaukė po kelias valandas, tačiau dėl griežtos patikros ambasada balsuoti įleisdavo po du žmones, vėliau – po vieną, tad suspėjo ne visi.
„Tai, kokiu būdu mes balsavome, buvo pažeminimas. 500 žmonių negalėjo balsuoti – jiems neleido išreikšti jų konstitucinės teisės. Mes bėgome. Bėgome – moterys su vaikais, neįgalieji – kad per tris minutes užsirašytume pas pasienietį, praeitume patikrinimą metalo detektoriumi ir įmestume biuletenį į balsadėžę“, – prisiminė N.Kolegova.
Situaciją Baltarusijoje akylai stebinti ir ryšį su draugais šioje šalyje palaikanti verslininkė pabrėžia, kad prieš suklastotus rinkimų rezultatus sukilusiems baltarusiams šiuo metu labai reikia palaikymo.
„Man rašo mano draugų vaikai ir sako: „Mes nesitrauksime.“ Jauna karta, kuri išaugo Baltarusijoje, kuriems 20 metų, 24 metai, kurie nežino kitos valdžios, išskyrus A.Lukašenką, jo nenori“, – baltarusių troškimą pokyčiams pabrėžė Vilniuje įsikūrusi verslininkė.
Kad visą šalį supurtę protestai Baltarusijoje neišvengiamai veda prie permainų, įsitikinęs ir K.Atamančykas.
„Tai, kas dabar vyksta, neišvengiamai veda prie politinio režimo pasikeitimo. Dabar visi žmonės Baltarusijoje supranta, kad A.Lukašenka neturi daugumos palaikymo. Ir tai yra dabartinio režimo problema. Be žmonių palaikymo gali išlikti valdžioje, bet tik trumpą laiką“, – mano Lietuvoje gyvenantis baltarusis.
Dabar visi žmonės Baltarusijoje supranta, kad A.Lukašenka neturi daugumos palaikymo. Ir tai yra dabartinio režimo problema. Be žmonių palaikymo gali išlikti valdžioje, bet tik trumpą laiką, – mano Lietuvoje gyvenantis baltarusis.
Beje, baltarusiai viliasi, jog Lietuvos valdžia naująja Baltarusijos prezidente pripažins į Lietuvą atvykusią A.Lukašenkos priešininkę rinkimuose Sviatlaną Cichanouskają.
„Žmonės ne tiek už ją, kiek už tai, kad jų nesutryptų galutinai“, – įsitikinusi N.Kolegova.
O kalbėdamas apie tai, kad Lietuva ir Baltarusija yra artimos šalys ir kaip galėtų šiuo metu baltarusiams padėti Lietuva ir jos verslas, K.Atamančykas atkreipė dėmesį į svarbų baltarusiams palaikymo ženklą iš Lietuvos įmonės – „Tele2“ operatoriaus pasiūlytus nemokamus skambučius į Baltarusiją.
„Žingsnis, kurio ėmėsi vienas Lietuvos mobiliojo ryšio operatorius, pasiūlęs baltarusiams nemokamus skambučius į Baltarusiją tuo metu, kai šalyje buvo blokuojamas internetas, yra nuostabus ir svarbus žingsnis. Žingsnis, kuris buvo labai įvertintas Baltarusijoje ir Lietuvoje“, – pastebi K.Atamančykas.
Nuo trečiadienio iki rugpjūčio 16 dienos skambučius į baltarusiškus numerius tiek iš mobiliojo, tiek iš fiksuotojo ryšio tinklo kompensuoja ir „Telia“.
Stebėjo žlungantį verslą
Prieš ilgametį režimą sukilę baltarusiai kovoja už tai, kas demokratinių šalių gyventojams – savaime suprantama duotybė. Tai ne tik teisė reikšti politines pažiūras, priešintis korupcijai, bet ir teisė be baimės kurti verslą.
Lietuvoje baltarusiai verslą kuria vis aktyviau. „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas 15min sakė, kad baltarusiai vien IT srityje Lietuvoje įkūrę apie keliolika smulkių bendrovių.
Vieni, kaip Europos humanitarinį universitetą baigęs K.Atamančykas, verslą įkuria po studijų apsisprendę čia pasilikti. Kiti – pavargę nuo politikų korupcijos ir spaudimo Baltarusijoje.
Pavyzdžiui, N.Kolegova beveik prieš 20 metų išvykti iš Baltarusijos apsisprendė stebėdama po A.Lukašenkos atėjimo į valdžią žlugdomą nepriklausomą verslą.
„Mačiau, kaip žlunga verslas. Žodžiais to jausmo neperteiksi“, – atsidūsta pašnekovė.
Mačiau, kaip žlunga verslas. Žodžiais to jausmo neperteiksi.
N.Kolegova gali nesustodama pasakoti apie A.Lukašenos režimo taikomas represijas ne tik prieš opoziciją, bet ir verslininkus – apie pažįstamus verslininkus, kurie buvo areštuoti ir pasodinti į kalėjimą, reikalaujant iš jų dalytis uždirbtais pelnais su aukštais valdžios pareigūnais, įmones, apkaltintas finansiniais ir ekologiniais nusikaltimais, nes jos nesumokėjo reikalaujamų sumų, valstybinius užsakymus, už kuriuos apmokėta rubliais, nors valdžios institucijos dar užsakymo išvakarėse žino, kad kitą dieną dolerio kursas pašoks du kartus.
„Lietuvoje valstybinis užsakymas – oho, kaip gerai. Jei Baltarusijoje gauni valstybinį užsakymą, turi suprasti, kad turėsi jį atlikti nemokamai, kitaip tave areštuos. Bus dokumentai, bet nesugebėsi nueiti į jokį teismą“, – apgailestavo N.Kolegova.
Lietuvoje valstybinis užsakymas – oho, kaip gerai. Jei Baltarusijoje gauni valstybinį užsakymą, turi suprasti, kad turėsi jį atlikti nemokamai, kitaip tave areštuos.
Nuo 1991 metų Baltarusijoje verslą kūrusi N.Kolegova pasakojo, kad viskas gerai klojosi iki 1994 metų, kai prezidentu buvo išrinktas A.Lukašenka.
„Ir jau 1995 metais jis galėjo diktuoti, koks, pavyzdžiui, bus dolerio kursas. Šalies gyvenimas nebesisuko pagal rinkos taisykles. Viskas buvo diktatorišku būdu paskiriama. Rezultatas – daug žinomų žmonių, kurie 1990 metais pradėjo verslą ir daug dėl šalies padarė, sėdi kalėjime ar prapuolė be žinios. Arba buvo kita išeitis – prisijungti prie „Batiuškos programos“, kai už darbą gaudavai 2–3 proc., o visa kita eidavo į A.Lukašenkos piniginę“, – sakė verslininkė.
„Reikia suprasti. Baltarusija – tai net ne Rusija. Baltarusijoje yra tik vienas verslininkas. Tik A.Lukašenkos šeima. Daugiau niekas neturi teisės uždirbti pinigų“, – priduria verslininkė.
Reikia suprasti. Baltarusija – tai net ne Rusija. Baltarusijoje yra tik vienas verslininkas. Tik A.Lukašenkos šeima. Daugiau niekas neturi teisės uždirbti pinigų.
Vėliau A.Lukašenka pakeitė Konstituciją, vėliavą, herbą ir apie 1997 metus ponia Natalija suprato, kad kelio atgal nebėra.
Kol aukščiausi valdantieji sluoksniai krovėsi turtus, paprasti žmonės vargo. Pasak N.Kolegovos, Baltarusija turtingiau gyveno tik tada, kai pigiau pirko dujas iš Rusijos, o po to jas brangiai parduodavo – tada gerai pasipelnydavusi „viršūnėlė“ nuleisdavo kažkiek pinigų ir „į apačią“.
„Arba kai, pavyzdžiui, Baltarusijai gavus 2 mlrd. kreditą milijardas likdavo A.Lukašenkos aplinkoje, o milijardas piramidės principu leisdavosi žemyn ir kažkiek ateidavo iki gyventojų, kad užlopytų skyles“, – teigė pašnekovė.
Įkūrė turizmo ir apgyvendinimo bendrovę
Lietuvoje su vyru Aleksandru verslą N.Kolegova pradėjo 2006 metais. Pašnekovė prisipažįsta niekada neplanavusi gyventi Lietuvoje, nors jos močiutė – lietuvė, kilusi iš Darbėnų. Natalijos vyras – taip pat Lietuvos pilietis.
Sukūrusi šeimą kartu su vyru Aleksandru iš pradžių Natalija pabandė įsikurti Baltarusijoje. Tai buvo 2000 metai.
„Vyras atvyko, pagyveno tris mėnesius Baltarusijoje ir pasakė: „Aš nesugebėsiu čia dirbti“, – prisimena N.Kolegova. Tada ji susikrovė daiktus ir kartu su vyru ir vaiku iš pirmos santuokos atvyko gyventi į Lietuvą.
Viena pirmųjų veiklų, kurių ėmėsi į mūsų šalį atvykusi N.Kolegova – sudaryti savo giminės genealoginį medį, tad moteris pradėjo lankytis valstybiniame Lietuvos archyve.
Vėliau tai išvirto į verslą – N.Kolegova talkino vienai Baltarusijos televizijos laidai, ieškojusiai herojų giminaičių Lietuvoje. Po kiek laiko Natalija ir Aleksandras Kolegovai ėmė atvykstančius žmones lydėti, rengti turistines ekskursijas, o galiausiai – nuomoti jiems butus.
Šiuo metu trumpalaikė butų nuoma – vienas iš pagrindinių Kolegovų šeimos verslų. Verslininkai taip pat planuoja statyti nedidelį gyvenamųjų namų kompleksą.
Lietuvoje man nereikia priimti į įmonę prezidento ar premjero sūnaus ar kažko kito, kad įgyvendinčiau šį projektą, – pabrėžia N.Kolegova.
„Lėtai, bet einame šio tikslo link, naudodami tik oficialius metodus. Lietuvoje man nereikia priimti į įmonę prezidento ar premjero sūnaus ar kažko kito, kad įgyvendinčiau šį projektą“, – verslo vystymo Lietuvoje ir Baltarusijoje skirtumus pabrėžia N.Kolegova.
„Lietuvoje niekas tavęs nežlugdys“
Tai, kas lietuviams – savaime suprantama duotybė, režimo iškankintiems versliems baltarusiams – atgaiva.
„Lietuvoje jei tu dirbi, gali savo darbu uždirbti pinigų. Ir niekas tavęs nevaržys, nežlugdys. Gali į valdžios institucijas nueiti ramiai, nebijodamas spręsti klausimų.
Lietuvoje jei tu dirbi, gali savo darbu uždirbti pinigų. Ir niekas tavęs nevaržys, nežlugdys. Gali į valdžios institucijas nueiti ramiai, nebijodamas spręsti klausimų.
Ir net, jei turi ryšių valdžios sluoksniuose, nesikreipsi į pažįstamus – eisi ir padarysi viską sąžiningai. Tai didžiulis skirtumas nuo Baltarusijos“, – pasakoja N.Kolegova.
„Kai atvažiavau gyventi į Lietuvą, mano vyras manęs pradžioje klausdavo: „Kodėl tu visada iš pradžių galvoji, kaip apeiti įstatymą, o tik po to, kaip jį įgyvendinti.“ Tai buvo baltarusiškas įprotis“, – juokiasi ponia Natalija.
Šiuo metu Kolegovų įmonėje dirba apie 10 darbuotojų, tarp kurių – ir baltarusių, ir ukrainiečių. Paklausta, ar svarstytų įdarbinti prieglobsčio besikreipiančius baltarusius, N.Kolegova tvirtino, kad sulaukus tokio pasiteiravimo ieškotų galimybių padėti.
Prašymų padėti, tiesa, kiek kitokių, moteris jau sulaukė – kreipėsi baltarusiai, prašydami padėti teisingai užpildyti dokumentus dėl atvykimo į Lietuvą.
Visgi norinčių atvykti į Lietuvą, N.Kolegovos nuomone, kol kas nėra daug, nes žmonės pasiryžę kovoti už pokyčius.
„Bet jei bus slopinamas pasipriešinimas, pabėgėlių bus daug“, – nerimauja pašnekovė.
Antradienį pranešta, kad šalies ligoninėse gydomi daugiau nei 200 asmenų, sužeistų per demonstracijas, du žmonės žuvo. Keli tūkstančiai protestuotojų sulaikyti.
Pirmadienį valdžios paskelbti preliminarūs rinkimų rezultatai rodo, kad autoritarinis šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštąją kadenciją prezidento poste, surinkęs 80,08 proc. balsų. Pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja gavo 10,09 proc. balsų, o kiti du kandidatai surinko po mažiau kaip du procentus balsų.
