Lietuvoje verslaujantys norvegai: „Ką Norvegija padarė per 100, Lietuva nuveikė per 30 nepriklausomybės metų“

Atšiauri beveidė valstybė. Tuščiomis gatvėmis, praktiškai be automobilių, o ir ta nedidelė jų koncentracija – tuščiais kuro bakais prie daugiabučių be šildymo ir karšto vandens. Knibždantys banditai ir klestinti korupcija. Tokią Lietuvą norvegas verslininkas Magne Reme (70) atrado gilių 1990-ųjų pradžioje.
Nepriklausomybės pradžioje Lietuva susidomėjo Norvegijos investuotojai
Nepriklausomybės pradžioje Lietuva susidomėjo Norvegijos investuotojai / Norberto Tukajaus ir Kjetilo Tetlie Hansseno asmeninio albumo nuotr.

„Vienok, Lietuva atrodė ambicinga ir trokštanti pokyčių. Sutikau ne vieną lietuvį, užtikrintai deklaruojantį, kad jų valstybė jau po 10 metų galės lygiuotis į Skandinaviją. Tekdavo nuvilti užtikrinant, kad tokie pokyčiai užtrunka mažiausiai vieną kartą, galimai prireikiant ir antros“, – prisimena norvegas.

Po „lietuviškąjį Teksasą“ besižvalgantis skautas

Lietuvos ekonominę situaciją ir jos vystymosi raidą M.Reme veikiausiai išmano geriau už statistinį lietuvį. Vilnių norvegas pirmąsyk išvydo 1992 m. rudenį.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, ieškojo investicijų galimybių Rytų Europoje. Didžiausios tuometinės Norvegijos investicijų kompanijos skautas potencialiausias nišas pastebėjo besikuriančioje Lietuvoje.

Asmeninio albumo nuotr./Magne Reme (dešinėje) su verslo partneriu Peru Siegfriedu Skisakeriu
Asmeninio albumo nuotr./Magne Reme (dešinėje) su verslo partneriu Peru Siegfriedu Skisakeriu

„Lietuviai sunkiai įsivaizduoja, kokia galybė Norvegijos kompanijų veikia Lietuvoje, kiek pridėtinės vertės ir darbo vietų kuria. Dar mažiau žino apie pradžią, nes veikėme tyliai“, – pasakoja užsienietis.

Ne kiek dėl šiaurietiško kuklumo pirmieji investuotojai sunkius savo žingsnius dėliojo tyliai, o todėl, kad, M.Reme teigimu, Lietuva tuo metu priminė „vakarų Teksasą“:

„Tokių terminų, kaip „laisva rinka“ ar „palanki investuotojams aplinka“, Lietuvoje praktiškai niekas nežinojo. Valstybė dvelkė vakarų Teksasu: pradedant laukinėmis verslo taisyklėmis, baigiant keistomis ginkluotomis grupuotėmis, dalyvaujančiomis kasdieniame verslo gyvenime. Įstatymų kūrimas procese, taisyklės kompanijoms neaiškios, nekilnojamąjį turtą pirkti neramu. Bet kas galėjo nutikti.“

123RF.com nuotr./Lietuvos pažangą norvegas verslininkas M.Reme vadina revoliucine
123RF.com nuotr./Lietuvos pažangą norvegas verslininkas M.Reme vadina revoliucine

Atvykęs 2 metams – nebeišvažiavo

Tais pačiais 1998 m., kai M.Reme kūrė „Inova Baltic“, į Vilnių atvyko Kjetilas Tetlie Hanssenas (56). Sostinėje „Moller Auto“ po ta pačia vėliava vykdė dvi veiklas: prekiavo automobiliais ir vystė nekilnojamąjį turtą. Pastarajai sričiai stiprinti į Lietuvą ir buvo deleguotas K.T.Hanssenas.

Dveji metai – per šį terminą norvegas turėjo atidaryti bendrovę, pasamdyti darbuotojus ir pradėti keleto stambių objektų vystymą.

Asmeninio albumo nuotr./Vilnius norvego namais tapo prieš 23 metus
Asmeninio albumo nuotr./Vilnius norvego namais tapo prieš 23 metus

Karuselė įsisuko: vienas sėkmingas projektas vijosi kitą, įmonė augo, bet K.T.Hanssenas į Norvegiją grįždavo nebent atostogoms.

Kapsint dvidešimt ketvirtiems gyvenimo Vilniuje metams, bendrovės „Schage Real Estate“ generalinis direktorius interviu sklandžia lietuvių kalba duoda naujausiame ir masyviausiame įmonės projekte – 70 000 kv. metrų ploto, 3 pastatų biurų komplekse „Quadrum“.

Norberto Tukajaus nuotr./Biurų kompleksas „Quadrum“ sostinės Konstitucijos prospekte
Norberto Tukajaus nuotr./Biurų kompleksas „Quadrum“ sostinės Konstitucijos prospekte
Asmeninio albumo nuotr./„Quadrum“ vietoje stovėjęs pastatas vaiduoklis, 2009 m.
Asmeninio albumo nuotr./„Quadrum“ vietoje stovėjęs pastatas vaiduoklis, 2009 m.

Savo istorijos Lietuvoje pradžią 15min pašnekovas apibūdina kaip itin įdomią. Nenustebina: juk iš Norvegijos, kurioje procesai vyko tvarkingai ir pažangiai, atvyko į besikuriančią Lietuvą.

„Nuo nulio besivystančioje Lietuvoje tvyrojo ypatinga energija ir dinamika. Valstybė ir jos ekonomika buvo alkanos. Man patiko ta energija. Procesai vyko labai greitai, bet savotiškomis „laukinių rytų“ taisyklėmis, – prisimena K.T.Hanssenas. – Sakyčiau, kad tai, ką Norvegija stabiliai padarė per šimtmetį, Lietuva nuveikė per tris dešimtmečius.“

Visą interviu skaitykite 15min paruoštame multimedijos projekte.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų