„Pirmoji baldų paroda atsirado gamintojų iniciatyva. Nuo pat pradžių orientavomės į tris pagrindines kryptis: dizainą, baldines medžiagas ir gamybą. Dabar parodoje daug dėmesio skiriama ir interjero temai. Laikui bėgant parodose ėmė dalyvauti ir užsienio gamintojai“, – parodą pristatė „Litexpo“ projektų vadovė Lilijana Dirsienė.
Rinkos atspindys
Lietuvos mažmeninė baldų prekybos sistema primena akmens amžių, – sakė R.Bernotas.
Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Bernoto teigimu, tokios parodos yra patogus būdas augantiems gamintojams pristatyti save ir savo gaminius.
„Savo laiku didieji gamintojai šią parodą naudojo kaip rinkodaros priemonę. Dabar jiems to nereikia. Gal dėl to šiek tiek nukenčia parodos kalibras, tačiau vis tiek ji yra itin svarbi. Džiugu, kad „Litexpo“ baldų parodą išlaikė“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl Lietuvos baldų parduotuvėse dažnai būna sunku rasti baldus, kurie pristatomi didelėse parodose, R.Bernotas negailėjo kritikos pardavėjams: „Tai gamintojų paroda. Visada sakiau, kad Lietuvos mažmeninė baldų prekybos sistema primena akmens amžių. IKEA atėjimas galėtų būti pozityviu pavyzdžiu, kaip galima dirbti.“
Lietuviška baldų tradicija
Dabar daug kalbama apie lietuviškos baldų mokyklos kūrimą. Ar skandinavai kėlė sau tikslą sukurti skandinavišką baldų mokyklą? Ne. Jie tiesiog kūrė gerą baldų dizainą, – dėstė T.Baginskas.
Vilniaus dailės akademijos profesorius, vienas žinomiausių lietuviškų baldų kūrimo tradicijos atstovų Tadas Baginskas 15min.lt teigė, jog lietuvių potencialas kuriant baldus yra didžiulis.
„Dabar daug kalbama apie lietuviškos baldų mokyklos kūrimą. Ar skandinavai kėlė sau tikslą sukurti skandinavišką baldų mokyklą? Ne. Jie tiesiog kūrė gerą baldų dizainą. Mes turime eiti tuo pačiu keliu. Kaip sukurti gerą baldo dizainą, žodžiais sunku pasakyti. Sriubos skonio nenupasakosi – reikia ragauti“, – pasakojo profesorius.
Jis prisiminė laikus, kai Vilniuje veikė Vilniaus eksperimentinio baldų konstravimo biuras, kuris baldus kūrė visai Lietuvai. Beje, pats T.Baginskas yra buvęs šio biuro konstruktorius, vyriausiasis architektas.
„Šiuo metu nėra balanso tarp to, kas yra parodose ir parduotuvėse. Turi būti sudarytos sąlygos studentams pristatyti savo bandomuosius projektus. Dabar gamintojai studentų klauso labai atsargiai, nes panašius žodžius girdi jau ne pirmus metus“, – sakė T.Baginskas.
Pasak profesoriaus, Lietuvos gamintojai turi rasti savo veidą ir vietą tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Lietuvos baldų tradicija neturėtų būti siejama su tiesmukišku tautinių motyvų panaudojimu. Tarpukaryje tautinių motyvų naudojimas turėjo ideologinę reikšmę. Tai galima matyti pažvelgus į Kauno Karininkų ramovę. Šiuo metu turėtų būti siekiama baldų dizaino įvairovės.
Gamina Vakarams
Vilniaus baldų kombinatas gali tris pamainas drožti baldus IKEA užsakymu, bet jo paties pavadinimas nyksta, – sakė V.Gurevičius.
Lietuvos dizaino forumo direktorius, žurnalo „Centras“ vyriausiasis redaktorius, interjero dizainieris Vytautas Gurevičius 15min.lt teigė, jog siekdami komercinės sėkmės Lietuvos baldų gamintojai ir pardavėjai turi įsitvirtinti Vakaruose naudodami savo prekių ženklus.
„Vilniaus baldų kombinatas gali tris pamainas drožti baldus IKEA užsakymu, bet jo paties pavadinimas nyksta. Kažkada ir „Audimas“ siuvo gaminius „Adidas“, bet atėjo laikas užsienio rinkose pristatyti savo prekės ženklus. Užsieniečius gali vilioti Lietuvos dizainierių egzotiškumas“, – minėjo jis.
Pasak V.Gurevičiaus, į parodą „Baldai 2014“ atėję žmonės pakliūva ne į mugę, o į ataskaitinį renginį, kur gali įvertinti padarytą pažangą. Žmonės turi galimybę įsigyti ir kokybiškų lietuviškų gaminių, tačiau dėl jų kainos dažniau renkasi pigesnį variantą.
„Aukščiausios kokybės gamintojai patenka į elitinį klubą ir jų gaminiai vežami į Vakarus. Lietuvos rinkai jie tiesiog per brangūs. Čia kaip su mėsa – geriausia Lietuvoje užauginta mėsa eksportuojama, o mes valgome pigią, importuotą iš Lenkijos“, – dėstė V.Gurevičius.