„Vienas iš esminių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms taikomų reikalavimų – tinkama klientų lėšų apsauga. Vis dėlto praktikoje matome, kad šio reikalavimo laikosi ne visos įstaigos. Todėl, siekdami didesnės FinTech sektoriaus brandos, ieškome galimybių priežiūrai pasitelkti ir inovacijas“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorė Rūta Merkevičiūtė.
Lietuvos bankas siekia užtikrinti, kad augant elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų skaičiui, jų priežiūros procesas būtų kuo efektyvesnis. Atliktoje galimybių studijoje analizuojama sąskaitos informacijos paslauga ir jos pritaikymo priežiūros tikslams galimybės. Pasitelkiant šią paslaugą iš esmės realiuoju laiku būtų galima sužinoti, kokias klientų lėšų sumas ir kokiose kredito ar kitose finansų įstaigose jas elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos laiko, nelaukiant, kol Lietuvos bankui bus pateiktos ketvirtinės finansinės ataskaitos. Sujungus atvirosios bankininkystės ir išmaniojo reguliavimo technologijų (RegTech) sprendimus, Finansų rinkos priežiūros tarnyba galėtų efektyviau valdyti priežiūrai skirtą informaciją ir greičiau reaguoti bei informuoti įstaigas apie pastebėtus neatitikimus. Taip pat tai paskatintų ir pačias įstaigas atidžiau laikytis įstatyme nustatyto reikalavimo dėl tinkamos klientų lėšų apsaugos.
Šiuo metu vyksta teisinių aspektų vertinimas ir informacinių technologijų klausimų derinimas dėl šio sprendimo taikymo praktikoje.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų bei mokėjimo įstaigų įstatymuose nurodoma, kad šios įstaigos privalo tinkamai apsaugoti klientų lėšas. Tą jos gali atlikti keliais būdais: atskirti šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai arba mokėjimo paslaugų vartotojai, lėšų, apdrausti šias lėšas draudimo sutartimi arba gauti dėl jų garantiją ar laidavimo raštą.
Įstaigų veiklos ataskaitos rodo, kad dauguma jų yra pasirinkusios lėšų atskyrimo būdą, todėl jam Lietuvos bankas skiria didžiausią dėmesį. 2019–2020 m. dėl netinkamo klientų lėšų laikymo dešimčiai įstaigų buvo pritaikytos poveikio priemonės.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 81 elektroninių pinigų įstaiga ir 52 mokėjimo įstaigos. Šiemet planuojama patikrinti beveik 70 iš jų veiklą.
