M.Majauskas akcentavo, kad komitetas gerbia Lietuvos banko nepriklausomumą ir kad atliekama parlamentinė kontrolė nėra spaudimas Lietuvos bankui. Politikas kėlė ir kitus klausimus.
„Prieš gerą dešimtmetį skaudžiai nudegėme ir Lietuvos mokesčių mokėtojai labai brangiai sumokėjo už neganėtinai principingą LB priežiūros funkciją. Svarbu, kad įgyvenant pertvarkas būtų užtikrinta principinga komercinių bankų ir finansinių rinkos dalyvių kontrolė. Antra, suprantu, kad plokštinant struktūrą valdybai gali tekti daugiau darbų, tai svarbu, kad neliktų vakuumo strateginiame lygmenyje, nes LB įstatyme įtvirtinta valdybos funkcija turi strateginę reikšmę ir atlieka strateginį valdymo vaidmenį“, – kalbėjo M.Majauskas.
Jis kėlė klausimą, ar tuo atveju, jei valdybos nariai daugiau dėmesio skirs „ūkiniams reikalams“, nevertėtų svarstyti stebėtojų tarybos.
„Ją turi didelė dalis Europos centrinių bankų. Galbūt tokia strateginė papildoma kontrolė galėtų būtų tikslinga“, – tikino Seimo narys.
Tuo metu centrinio banko valdybos pirmininkas, pristatydamas pokyčius, teigė, kad paskutinis didesnis pertvarkymas institucijoje vyko prieš dešimtį metų, o dabartinė struktūra yra netolygi, kai kuriose vietose yra trys hierarchiniai lygiai.
„Matau poreikį sustiprinti organizacijos valdyseną, didinti efektyvumą. Minėjote, kad yra poreikis, jog nebūtų nudegama priežiūros kryptyje. Pritariu, kad šita veikla turi būti stiprinama įvairiais aspektais, darbuotojų skaičiumi, juolab kad matome kaip išaugo finansų rinkos dalyvių skaičius“, – G.Šimkus.
Jo teigimu, visų pirma, reikėtų atsisakyti perteklinių hierarchijos grandžių, įgalinti vadovus.
„Pirmiausia, norėčiau, kad būtų vadovai įgalinti, kad sprendimai būtų priimami ir atsakomybė priskiriama ten, kur veikla inicijuojama, įgyvendinama, ir yra atskaitingas vadovas. Veikla būdavo vykdoma tam tikru lygmeniu, bet de jure atsakomybė persiduodavo aukščiau, kas reiškia, kad atsakomybė už rezultatą kartais pasiklysdavo“, – aiškino LB valdybos pirmininkas.
Jis tikino, kad centrinio banko valdyba ir toliau išlaikytų strategines funkcijas, o po pertvarkos atsakingiems vadovams būtų sukurtos palankesnės sąlygos fokusuotis į savo veiklos sprendimų paiešką.
„Tai yra geros praktikos standartas. Analizavome Šiaurės šalių bankus ir iš principo mes judame į tą pusę. Bendrą gerąją praktiką pritaikytume ir Lietuvos banke, nesukuriant perteklinių hierarchinių lygių“, – tikino G.Šimkus.
Pokyčiai neaplenktų ir Finansų rinkos priežiūros komiteto – pasak G.Šimkaus, iš patariamojo jis virstų sprendžiančiuoju, jame neliktų pavaldumo santykių.
Numatoma, kad šis komitetas būtų sudarytas Lietuvos banko valdybos sprendimu, o ne Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus potvarkiu kaip yra dabar. Jo sudėtį taip pat tvirtintų Lietuvos banko valdyba, jį sudarytų nepriklausomi, vienas kitam neatskaitingi nariai.
O apie stebėtojų tarybą G.Šimkus pasisakė atsargiai.
„Mano galva, dabartinis modelis neveikia blogai, bet galutinis sprendimas yra Seimo narių. Be to, ar reikia tokios tarybos, spręstų įstatymų leidėjai“, – įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
