Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos ekonomika įgauna pagreitį

Kitą savaitę bus paskelbtas pirminis Lietuvos bendrojo vidaus produkto antrojo ketvirčio įvertis, tačiau jau dabar akivaizdu, kad žinios bus neblogos. Apie tai kalba ir finansų analitikai, ir ekonomistai, ir pramoninkai.
Pinigai
Pinigai / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Šalies ūkio augimas ir toliau išlieka spartus (apie 12,4 proc.), o metinis augimo tempas įvairiais  vertinimais antrajame ketvirtyje galėjo siekti mažiausiai 6,5 proc.

Lietuvos ekonomikos plėtra savo dydžiu jau ne pirmą ketvirtį stebina ekonomistus. Kaip rašoma „Finastos“ apžvalgoje, šių metų pirmojo ketvirčio BVP augo 6,9 proc. metiniu tempu taip pranokdamas net pačias optimistiškiausias rinkos prognozes. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP pirmą kartą po šešių ketvirčių iš eilės lyginsime su prieš metus augusio, o ne smukusio, BVP verte. 2010 m. antrojo ketvirčio BVP pasistiebė 1vieno procento metiniu tempu, o šis augimas spartėjo iki šiol.

Tad labai tikėtina, kad fiksuojamas bent jau techninį augimo tempo lėtėjimas, nors tai savaime ir neturėtų reikšti Lietuvos ekonomikos būklės prastėjimo. Dėl šios priežasties esame kiek atsargesni vertindami ekonomikos augimo tempą pastarąjį ir ateinančiais ketvirčiais, nors ir tikimės, kad ūkio plėtra turėtų likti sparti.

Nors Baltijos šalių gretose Estija dažnai išskiriama, kaip lyderė dėl savo sparčiausio augimo pastaraisiais ketvirčiais, palyginimas su iki krizės buvusiomis BVP reikšmėmis vis dar liudija Lietuvos naudai. Vertinant pasiekto piko atžvilgiu, mūsų šalies ekonomika smuko mažiau ir trumpiau, o ir skola užsieniui pasitinkant krizę buvo menkesnė nei Estijoje ar Latvijoje. „Veikiausiai tam tikras netolygumas tarp Baltijos šalių išliks ir toliau, Lietuva ir Estija prie savo BVP apimties, buvusios prieš krizę, sugrįš greičiau nei kad didžiausią ir ilgiausiai trukusį nuosmukį patyrusi Latvija“,   –  mano banko „Finasta“ makroekonomistė Rūta Medaiskytė.

Šįmet prognozuojamas 6 proc. Lietuvos ekonomikos augimas. Ramiau nuteikia ir pastarųjų mėnesių infliacijos statistika. Pasaulio rinkose sumažėjusios naftos kainos ir sezoninis maisto pigimas panaikino dalį spaudimo vartotojų kainoms. Tad bent jau kurį laiką, kol aplinkybės nepasikeis, matysime infliaciją labiau pagrįstą vartotojiška paklausa šalies viduje, o ne pasaulinėmis tendencijomis. Ekonomikos atsigavimas tampa vis platesnis. Ir toliau tikėtina vartojimo ir investicijų plėtra. Padėtis darbo rinkoje kol kas nėra džiuginanti, nedarbo lygis tebėra didelis (I ketv. siekė 17,2 proc.), tad apie sveiką ir subalansuotą ekonomiką kalbėti būtų gerokai per anksti.

Statistikos departamentas BVP antrojo ketvirčio duomenis paskelbs liepos 28 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos