Tokius skaičius komiteto posėdyje pateikė duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Įdomūs skaičiai
Jis pastebėjo, kad nors tiesioginis eksportas į Rusiją sumažėjo, tačiau įskaitant tiek Rusiją, tiek jos kaimynines valstybes – Sakartvelą, Armėniją, Baltarusiją, Uzbekistaną, Kazachstaną, Kirgiziją – bendras eksportas padidėjo nuo 4,11 iki 4,35 mlrd. eurų. Iš V.Zemlio-Balevičiaus pateiktų duomenų buvo eliminuotas energijos eksportas ir importas.
„Daugiausia papildomai eksportuojame į Baltarusiją, po to eina Kazachstanas“, – sakė duomenų mokslininkas.
Žvelgiant įdėmiau ir išskiriant tik sankcionuotų prekių eksportą, matoma ta pati tendencija – eksportas į Rusiją sumažėjo, tačiau gerokai išaugo tų prekių eksportas į agresorę supančias šalis. V.Zemlys-Balevičius pastebėjo, kad duomenys galėtų būti tikslinami, dėl įvairių išimčių ir skirtingo sankcijų įsigaliojimo, tačiau tendencija yra aiški.
Labiausiai išaugo reeksportuojamų motorinių transporto priemonių vertė į Baltarusiją – nuo karo pradžios į šią šalį eksportuota automobilių, kurių variklių darbinis tūris yra mažiau nei 2,5 l, už 173 mln. eurų ir tai yra daugiau nei 200 proc. padidėjimas.
Tuo tarpu tų transporto priemonių, kurių darbinis tūris yra didesnis, eksportuota už 75 mln. eurų – tai net 1800 proc. augimas.
„Tarp įdomesnių – kažkodėl į Sakartvelą mes pradėjome eksportuoti duomenų apdorojimo mašinas. Augimas yra 14000 proc. Akivaizdu, kad tai yra kažkas, ką reikia papildomai aiškintis“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad apžvalgą darė laisvu laiku, todėl dėl kiekvienos kategorijos turėtų aiškintis valstybės institucijos.
V.Zemlys-Balevičius taip pat pažymėjo, kad bendrai Europos Sąjungoje pastebimos panašios tendencijos.
„Mes matome tą patį efektą, kad eksportas [į Rusiją] sumažėjęs, bet padidėjęs į kitas šalis. Mes galime matyti bendras tendencijas – yra trys šalys, kurios bendrą eksportą į Rusiją padidino: tai Slovėnija, Latvija ir Bulgarija. Į aplinkines šalis beveik visos šalys, išskyrus Švediją ir Maltą, padidino savo eksportą. Tai visos Europos problema“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Pavyzdžiui, Čekija prieš karą į Kazachstaną neeksportuodavo telefonų, tačiau nuo to laiko eksporto vertė pasiekė 164 mln. eurų. Pamatuoti augimo procentais nėra įmanoma, nes prekyba šia produkcija iki tol paprasčiausiai nevyko.
Viceministras: reikėtų atskirti reeksportą ir eksportą
Posėdyje kalbėjęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis atkreipė dėmesį, kad lietuviškos kilmės eksporto skaičiai turėtų būti mažesni.
„Reikėtų kelti klausimą, kiek tai yra mūsų Lietuvos gamybos ir pramonės iššūkis ir kiek tai yra logistikos iššūkis, kuomet per Lietuvą eina europiniai [reeksporto] srautai“, – kalbėjo jis.
K.Žemaitis pabrėžė, kad skiriasi ir prekių grupių „jautrumas“ – kai kurios prekės gali būti panaudojamos keliems tikslams, įskaitant ir karinius, kitos yra neutralesnės.
„Natūralu, kad dalis to srauto galimai yra dėl to, čia mano prielaida, kad Vidurinės Azijos šalys nebegauna to iš Rusijos, nes Rusija nebeprekiauja su jomis tomis prekėmis, kurių jai pačiai reikia. Ar tai pateisina visą išaugimą? Faktas, kad ne“, – kalbėjo viceministras.
Tuo tarpu Valstybinės duomenų agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus vedėjas Vadimas Ivanovas informavo, kad Lietuvoje gamintų prekių dalis, eksportuojama į Rusiją, siekia iki 10 proc. viso srauto.
„Visa kita dalis, virš 90 proc. yra prekių reeksportas per Lietuvą į Rusiją. Kitas momentas – įvertinus tai, ką pristatė gerbiamas Vaidotas, į Rusiją su satelitinėmis kaimyninėmis šalimis lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 30 proc.“, – kalbėjo V.Ivanovas.
Muitinė ruošia griežtesnes procedūras
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas informavo, kad imamasi visų priemonių, kad prekės į Rusiją nepatektų nei tiesiogiai, nei per aplinkines valstybes.
„Maksimalūs sugriežtinimai ruošiami ir su neigiamomis pasekmėmis, nes ilgėja įforminimo procedūros, verslas nepatenkintas“, – komitete sakė jis.
„Vykdomas rizikingiausio verslo identifikavimas. Tiek logistikos, tiek vežėjų, tiek tarpininkaujančių įvedant naujus apribojimus, naujus reikalavimus dėl papildomų dokumentų pateikimo, klientų pristatymo, atsiskaitymo ir mokėjimų dokumentų platesnio nagrinėjimo. Tam, kad priimtų sprendimus, ar išleisti, ar neišleisti prekes, ar jos galimai skirtos pažeidžiant ar apeinant sankcijas, jos skirtos galutiniam vartotojui Rusijai“, – kalbėjo V.Paigozinas.
Šiuo metu daugiau kaip 200 įmonių prekiauja nesankcionuotomis prekėmis su Rusija – formaliai žiūrint šią prekybą teisiškai galima vykdyti, tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad tokios prekybos vertinimui svarbus turėtų būti ir moralinis aspektas, ir priminė, kad yra iškeltas pasiūlymas dėl tokių įmonių viešinimo.
„Tai yra ir tam tikras Vladimiro Putino režimo gyvybingumo palaikymas, to mes nenuneigsime“, – posėdyje kalbėjo L.Kasčiūnas.
