Lietuvos užsienio prekybos deficitas šiemet, palyginti su 2015 metų sausio-spalio mėnesiais, sumažėjo 20 proc. iki 1,757 mlrd. eurų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.
Be mineralinių produktų, eksportas per metus išaugo 1,3 proc., importas – 0,7 procento. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 2,7 proc., tačiau be mineralinių produktų – padidėjo 2,3 procentais.
Investicinių prekių eksportas šiemet sumažėjo 2,5 proc. iki 2,187 mlrd. eurų (11,9 proc. viso eksporto), importas – padidėjo 1,8 proc. iki 3,293 mlrd. eurų (16,3 proc. viso importo).
Anot statistikų, eksporto sumažėjimui šiemet įtakos turėjo sumenkęs naftos produktų (24,4 proc.), trąšų (26,4 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (47,9 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs naftos (15,2 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (39,2 proc.), trąšų (32,6 proc.) importas.
Dėl sumažėjusios kainos naftos produktų eksportas bei naftos importas sumažėjo, nors tonomis eksportuota buvo 5,1 proc., importuota – 4,4 proc. daugiau.
Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėjo mėnesiu) eksportas sumažėjo 0,3 proc. iki 2,013 mlrd. eurų, importas išaugo 2,5 proc. iki 2,169 mlrd. eurų. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumenkęs valgomųjų daržovių (45,7 proc.), aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių (84,3 proc.), javų (24,5 proc.) eksportas, importo augimą lėmė padidėjęs naftos (19,8 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (16,4 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas per mėnesį sumažėjo 1,8 proc., importas – ūgtelėjo 0,3 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 3,5 proc., be mineralinių produktų – 5,7 procento.
Statistikos departamento duomenimis, svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Rusija (13,4 proc.), Latvija (9,9 proc.), Lenkija (9 proc.) ir Vokietija (7,8 proc.), importo – Rusija (14,3 proc.), Vokietija (12,5 proc.), Lenkija (10,9 proc.) bei Latvija (7,4 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,2 proc.), JAV (8,4 proc.), Latviją (7,5 proc.), Lenkiją (7,4 proc.) ir Švediją (6,9 proc.).
Europos Sąjungos (ES) šalims šiemet teko 60,9 proc., o NVS šalims – 22,2 proc. Lietuvos eksporto. Importas iš ES šalių sudarė 70,1 proc., o iš NVS šalių – 19,9 proc. viso Lietuvos importo.
Pasak statistikų, didžiausią Lietuvos eksporto dalį šiemet sudarė mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (14,5 proc.), mineraliniai produktai (13,3 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (11,1 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (18 proc.), mineraliniai produktai (17,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,2 proc.)
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (17 proc.), įvairių pramonės dirbinių (12,3 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (8,9 proc.).
