Pirmųjų devynių 2012 m. mėnesių laikotarpis šalies didmeninėje elektros rinkoje pasižymėjo elektros kainų mažėjimu. Lietuvos elektros biržoje šio laikotarpio vidutinė elektros kaina buvo 2 procentais mažesnė nei pernai tą patį laikotarpį ir siekė 156,2 Lt/MWh.
Lietuvos elektros biržos kainoms įtakos turėjo ir „Nord Pool Spot“ (NPS) Estijos bei Suomijos kainų zonose besiformavusios kainos. Per 2012 m. devynių mėnesių laikotarpį NPS Suomijos kainų zonoje vidutinė elektros kaina tesiekė 119,68 Lt/MWh ir buvo 34 proc. mažesnė nei tą patį 2011 m. laikotarpį. NPS Estijos kainų zonoje devynių mėnesių laikotarpio kaina siekė 131,86 Lt/MWh ir, palyginti su 2011 m. devynių mėnesių vidutine kaina, buvo daugiau kaip 14 proc. žemesnė.
Nuo 2012 m. birželio 18 d. Lietuvos biržos administratoriumi tapus NPS, Lietuvos ir Latvijos įmonės prekiauja nebe Estijos biržoje, bet Estijos ir Latvijos energetinių sistemų pjūvio taške ELE. 2012 m. birželio–rugsėjo mėnesiais NPS ELE zonoje vidutinė kaina siekė 146,05 Lt/MWh.
Nepaisant bendro kainų mažėjimo, atskirais šių metų mėnesiais buvo fiksuojamos rekordiškai aukštos kainos. Pavyzdžiui, 2012 m. vasario mėnesio pirmąją dekadą žymiai atšalus orams bei padidėjus elektros energijos poreikiui, maksimali vasario mėnesio kaina Lietuvos biržoje pasiekė 348,72 Lt/MWh. Nei 2010-ųjų, nei 2011-ųjų sausį–vasarį tokių didelių kainų fiksuota nebuvo.
Didžiąją dalį elektros energijos žiemą gamina miestų termofikacinės elektrinės, tačiau kritiškai išaugus elektros poreikiui, elektros energijos tiekimą užtikrino Elektrėnuose veikianti „Lietuvos energijai“ priklausanti elektrinė. Palyginus su 2010-aisiais ir 2011-aisiais metais, 2012-aisiais elektros gamybos apimtys Elektrėnuose buvo gerokai didesnės.
Kitas 2012 m. elektros energijos kainų pikas fiksuotas rugpjūčio 20 d., kuomet Lietuvos elektros biržoje formavosi aukščiausia kaina per visus biržos veikimo metus – ji pasiekė 692,60 Lt/MWh. Tokį kainos šuolį, perdavimo sistemos operatoriaus duomenimis, lėmė neplanuotas perdavimo linijos Rusijoje, turinčios reikšmingos įtakos elektros energijos importo galimybėms į Lietuvą ir Latviją, atjungimas. Reaguojant į susidariusią situaciją, buvo padidinta elektros energijos gamyba Elektrėnuose. Taip buvo užtikrintas tiekimo saugumas ir stabilizuota jos kaina biržoje.
Pasak „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno, vasaros laikotarpiu, kai šalies termofikacinės elektrinės beveik negamino nei šilumos, nei elektros energijos, elektrinė Elektrėnuose buvo didžiausias generacijos šaltinis. „Šiltuoju metų laiku elektrinė turėjo užtikrinti sistemos rezervus ir garantuoti tiekimo stabilumą. Taigi, šiam tikslui skirtos pakankamai didelės elektros energijos gamybos apimtys Elektrėnuose lėmė, kad labiausiai „Lietuvos energijos“ pagamintos elektros energijos kiekis didėjo būtent trečiąjį metų ketvirtį. Be to, dalis elektros energijos šiuo laikotarpiu buvo pagaminta ir atliekant naujojo kombinuoto ciklo bloko bandymus“, – sako D. Misiūnas.
Elektrėnuose per 2012 m. sausio–rugsėjo mėnesius pagaminta 1,19 TWh remtinos gamybos elektros energijos arba 52 proc. daugiau elektros energijos negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tuo metu gamyba kitose bendrovei priklausančiose elektrinėse šiuo laikotarpiu mažėjo.
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) gamyba sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos sumažėjo 9 proc. Elektros gamybos apimtys Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE) minimu laikotarpiu krito 25 proc., nes vidutinis debitas Nemuno upėje buvo gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį.
Iš viso per 2012 metų devynis mėnesius „Lietuvos energijos“ valdomos elektrinės pagamino 1,77 TWh elektros energijos arba 20 proc. daugiau nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. Elektros energijos poreikis Lietuvoje šiuo laikotarpiu stipriai nesikeitė ir buvo kiek didesnis nei 7 TWh.
„Lietuvos energijos“ įmonių grupės (toliau – Grupė) įmonės per aptariamą laikotarpį sparčiai didino veiklos apimtis mažmeninėje elektros energijos rinkoje. Laisvoje rinkoje parduotos elektros energijos kiekis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 21 proc. – iki 1,42 TWh. Tuo metu elektros energijos pardavimai LESTO AB, sumažėjo net 15 proc. dėl vis didėjančio nepriklausomus elektros energijos tiekėjus pasirinkusių vartotojų skaičiaus.
Nors konkurencija tarp nepriklausomų tiekėjų dėl mažmeninės rinkos dalies didėjo, iš Grupei priklausančios įmonės „Energijos tiekimas“ elektros energiją šių metų rugsėjo pabaigoje pirko apie 40 proc. laisvos rinkos vartotojų.
Plečiasi ir „Energijos tiekimo“ prekyba Kauno HE pagaminta „Žalia lietuviška energija“. Trečiąjį ketvirtį prie pirmųjų dviejų „Žalios lietuviškos energijos“ vartotojų („Druskininkų Rasa“ ir „MARS Lietuva“) prisijungė ir daugiausiai parduotuvių šalyje turintis prekybos tinklas „Iki“ bei degalinių tinklas „Lukoil“. Planuojama, kad šie klientai per 2012 m. sunaudos apie 26 proc. Kauno HE planuojamo pagaminti „žalios“ elektros energijos kiekio.
Per 2012 m. devynis mėnesius Grupės pajamos, palyginti su 2011 m. to paties laikotarpio pajamomis, padidėjo 4 proc. – nuo 1 036 mln. Lt iki 1 079 mln. Lt. Didžiausią įtaką pajamoms turėjo daugiau nei penktadaliu padidėję Grupės įmonių pardavimai laisvoje rinkoje. Grupė sėkmingai išnaudojo 2012 m. sausio 1 d. pasibaigusio dar vieno elektros rinkos atvėrimo etapo galimybes, kai vartotojai, kurių leistinoji galia viršija 30 kW, galėjo rinktis nepriklausomus tiekėjus.
41 proc. visų Grupės pajamų 2012 m. pirmuosius devynis mėnesius sudarė reguliuojamos veiklos pajamos: remtina elektros energijos gamyba Elektrėnuose, šilumos gamyba, Elektrėnų ir Kruonio elektrinių teikiamos galios rezervavimo paslaugos. Grupės nuostolis prieš mokesčius iš reguliuojamos veiklos siekė 12 mln. Lt. Elektros energijos gamyba Elektrėnuose nėra pelninga, tad teigiamą įtaką reguliuojamos veiklos rezultatui turėjo tik Kruonio HAE galios rezervavimo pajamos.
Grynasis pelnas iš komercinės veiklos, kurią sudaro elektros energijos gamyba Kruonio HAE ir Kauno HE, elektros energijos didmeninė ir mažmeninė prekyba laisvoje rinkoje ir kitos komercinės paslaugos, per 2012 m. devynis mėnesius siekė 48 mln. Lt prieš mokesčius.
2012 m. sausio–rugsėjo mėnesiais Grupės EBITDA sudarė 100 mln. Lt, grynasis pelnas – 36 mln. Lt. EBITDA marža per pirmus devynis šių metų mėnesius siekė 9 proc. Palyginti su 2011 metais, 2012 m. sausio–rugsėjo mėnesiais įmonei pavyko išlaikyti pakankamai stabilią grynojo pelno maržą, kuri sumažėjo nuo 4 iki 3 proc., kai vidutinė devynių mėnesių dujų įsigijimo kaina tuo metu siekė 1440 Lt/MWh ir buvo daugiau nei 26 proc. didesnė negu tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu.
Didelę įtaką pelningumo rodiklių mažėjimui turėjo ir didesnė elektros gamyba Elektrėnuose, nukritusios didmeninės elektros energijos kainos didmeninėje Skandinavijos bei Baltijos šalių rinkoje, sumažėjusi gamyba Kauno hidroelektrinėje bei išaugusi konkurencija mažmeninėje Lietuvos elektros energijos rinkoje.
