Nepaisant to, kad savivaldybė pernai su „Lietuvos energija“ susitarė kurti bendrą įmonę jėgainės rekonstrukcijai, alternatyvus jos atnaujinimo planas parengtas be „Lietuvos energijos“.
„Alternatyva pasirinkta priimant skubotus sprendimus, nes darbo grupė tarybos sprendimu buvo sudaryta tik šių metų sausio 29 dieną, o jos sudėtis mero potvarkiu nustatyta tik vasario 19 dieną, – tai yra beveik prieš savaitę iki sprendimo priėmimo, todėl gali būti neįvertintos rizikos bei su jomis ateityje siejamos pasekmės“, – BNS teigė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Be to, pasak jo, šiluminė elektrinės galia yra per didelė: „Visiškai neatsižvelgta į pramoninių ir komunalinių atliekų panaudojimo potencialą Vilniuje bei daugiabučių namų renovavimo poveikį šilumos vartojimui“.
D.Misiūno teigimu, jėgainė yra tokia didelė, kad pasaulyje yra vos dvi įmonės, galinčios pagaminti tokius katilus.
„Siūlomo projekto įgyvendinimas yra beveik beprecedentis ir unikalus savo dydžiu. Pasaulyje, ko gero, egzistuoja ne daugiau kaip du tiekėjai, kurie galėtų pateikti tokios galios katilą, todėl tikėtinos potencialių rangovų spekuliacijos, nustatant neproporcingą objekto kainą. Tuo pačiu bus diskriminuojami ir kiti potencialūs įrangos tiekėjai, apribojant jų konkuravimo galimybes“, – teigė D.Misiūnas.
Neoficialiomis BNS žiniomis, tokios galios katilus gamina dvi įmonės – Didžiosios Britanijos inžinerijos, statybos ir projektų valdymo kompanija „Foster Wheeler“ ir Suomijos energetikos technologijų bendrovė „Metso“, kurios konkursuose, priklausomai nuo projektų masto, paprastai dalyvauja kartu.
Savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai praėjusią savaitę pateikė siūlymą, kad termofikacinėje elektrinėje būtų galima įrengti 540 megavatų galios biokuro katilą, kurio šilumos galia siektų 360 megavatų, o elektros galia – 180 megavatų.
Pasak Vilniaus šilumos tinklų vadovo Arūno Keserausko, patvirtinus dabartinį projektą, vėliau būtų sprendžiama, ar jį įgyvendinti karu su „Lietuvos energija“.
Kritiškai savivaldybės siūlymą įvertino ir miesto tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius. Jis teigė įžvelgiantis „Vilniaus energiją“ valdančios „Dalkia“ bei koncerno „Icor“ interesus. Anot jo, savivaldybė ir šilumos tinklai neturi lėšų, todėl be „Lietuvos energijos“ pagalbos turėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių – tokią pagalbą, jo nuomone, galėtų suteikti „Icor“.
V.Urbonavičiaus nuomone, miesto meras Artūras Zuokas labai skuba įgyvendinti šį projektą.
„Skubama padaryti juridinę pusę šito reikalo, nes po metų, matyt, ponas Zuokas nebebus meru ir bus sudėtinga „Icor“ išsikovoti iš kitokios, ne „abonentinės“ daugumos, o čia, matyt, yra paskutinė konvulsija ir bandymas išspręsti savo problemas. Ieškoma naujų galimybių vietoj tų, kurias uždarė Vyriausybė“, – BNS sakė tarybos narys.
Tikėtina, kad savivaldybė projektu gali siekti užtikrinti biokuro paklausą – šioje rinkoje dominuoja su „Icor“ savininkų valdoma įmonė „Bionovus“.
Anot savivaldybės, šilumos kaina Vilniuje dėl naujo katilo šilumos kaina mažėtų 22 proc. iki maždaug 18,4 proc. 60 proc. projektui reikalingos sumos tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Pernai spalį Vilniaus savivaldybė, Finansų ministerija, „Lietuvos energija“ ir Vilniaus šilumos tinklai pasirašė ketinimų protokolą dėl elektrinės rekonstrukcijos. Susitarime numatoma, kad Vilniaus šilumos tinklai ir "Lietuvos energija" įsteigs bendrą įmonę, kuri įgyvendins projektą.
Dokumentas numato rekonstruoti trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę, pritaikant ją biokurui arba komunalinėms atliekoms. Elektrinė vėliau būtų perduota „Lietuvos energijai“.
