„Dar niekada per visą istoriją pramonės įrengimai nebuvo užimti 80 proc. nuo maksimalių pajėgumų. Mes esame viršutiniame pike per 30 metų“, – 15min tvirtino LPK prezidentas V.Janulevičius, remdamasis asociacijos narių duomenimis.
„Yra tokių įrengimų, produktų, kurie dabar dirba 95 proc. apkrovimu“, – pridūrė verslo asociacijos vadovas.
Pasak jo, ši žinia koreliuoja su Lietuvos eksporto augimu – eksportas šių metų sausio–spalio mėnesiais siekė 27,7 mlrd. eurų ir augo 18,4 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu lietuviškos kilmės eksportas išaugo 23 proc. iki beveik 17,2 mlrd. eurų.
Dar niekada per visą istoriją pramonės įrengimai nebuvo užimti 80 proc. nuo maksimalių pajėgumų.
Tai, kad šiemet Lietuvos pramonės įmonės užverstos užsakymais, patvirtino ir skirtingų sektorių atstovai. Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės (LINPRA) asociacijos vadovas Darius Lasionis 15min teigė, kad šie metai kaip niekad geri.
„Įmonės turi daugiau užsakymų negu gali pagaminti“, – konstatuoja D.Lasionis.
Jam antrino baldus „Ikea“ koncernui gaminančios įmonės „Freda“ generalinis direktorius Antanas Ėmužis, tvirtinęs, kad šiemet pramonininkams metai yra itin intensyvūs, o jo įmonėje gamybiniai apkrovimai pasiekė 80 proc.
„Labai džiugu, kai nereikia galvoti – ką gaminti ir kam gaminti, o kai reikia galvoti – kaip pagaminti kiek įmanoma daugiau. Tas tęsiasi nuo pirmos koronaviruso bangos, kai buvome pristabdę gamybą kelioms savaitėms ir po to padarėme išvadą, kad padarėme klaidą“, – situaciją apibūdino A.Ėmužis.
Atkovojo užsakymų iš Kinijos
Kas lėmė tiek išaugusį lietuviškos kilmės eksportą, tiek gamybinių pajėgumų apkrovimus iki rekordinio dydžio? Tikėtina, kad šiemet ir išsipildė tai, ką ekonomistai ir verslininkai prognozavo pernai, prasidėjus koronaviruso pandemijai.
Kinijai ir kitoms pasaulio šalims dėl pandemijos stabdant gamyklas, ėmus trūkti jūrinių konteinerių, sutrūkinėjo pasaulinės tiekimo grandinės, o Europos verslas suprato, kad vežtis reikiamų komponentų ar kitų prekių labiau apsimokėtų iš artimesnių šalių.
V.Janulevičiaus nuomone, tai, kad ši prognozė virto realybe, statistika ir patvirtino.
„Nuo koronaviruso pradžios iš Europos Sąjungos atsiviliojome šiek tiek užsakovų, kurie prieš tai dalį komponentų gamindavosi Kinijoje. Mes juos atsiviliojome, nes buvo sutrūkinėjusios grandinės ir tiekimas iki šiol nėra toks stabilus. Dėl to mūsų gamybinių pajėgumų apkrovimai ir išaugo“, – mano V.Janulevičius.
Nuo koronaviruso pradžios iš Europos Sąjungos atsiviliojome šiek tiek užsakovų, kurie prieš tai dalį komponentų gamindavosi Kinijoje.
Pasak jo, anksčiau gamybinių pajėgumų apkrovimai įmonėse svyruodavo 65–70 proc., o 80 proc. lygis dar niekada nebuvo pasiektas.
Kad Lietuvos įmonės sulaukia daugiau užklausų, patvirtina ir D.Lasionis, manantis, kad pasauliniai tiekimo sutrikimai Lietuvos pramonės įmonėms išėjo į naudą.
„Prekės laukti iš Azijos ar kito pasaulio krašto teks tris keturis mėnesius, o lietuviai gali pagaminti ir pateikti Europos užsakovams per žymiai trumpesnį laikotarpį. Tai gali būti ir trumpalaikis poveikis šiuo metu, nes anksčiau būdavo svarbus faktorius kaina ir pristatymo laikas, o dabar, kai pristatymo laikas labai pailgėjo, kaina tampa ne toks svarbus klausimas. Užsakovai nenori vietoje dviejų trijų mėnesių laukti penkis ar šešis ir ieško būdų, kaip pagaminti greičiau“, – komentavo D.Lasionis.
Labai džiugu, kai nereikia galvoti, ką gaminti ir kam gaminti, o kai reikia galvoti, kaip pagaminti kiek įmanoma daugiau.
Be to, Europos įmones arčiau ieškoti partnerių verčia ir keturis penkis kartus pabrangęs plukdymas jūriniais konteineriais.
V.Janulevičius priduria, kad jau praėjusiais metais buvo išryškėjusi tendencija, kad Lietuvos įmonės sulaukė daugiau užsakovų iš pietinių ES šalių – Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, kurios įprastai daugiau bendradarbiaudavo su Kinija.
„Šios šalys įprastai daugiau draugaudavo su Kinija, negu su Europos gamintojais. Praėjusių metų pavasarį Kinija buvo visiškai sustojusi, o nuo vasaros ėmė daugėti užsakymų ir užkrovimas – tai matosi kas mėnesį augančioje statistikoje, todėl darome prielaidą ir yra faktų, kad daugelis užsakymų permesta iš tenai. Nors šiemet ši tendencija kol kas išsilaikė, ji pradeda nykti dėl Kinijos faktoriaus ir kitų dalykų“, – pastebi verslo asociacijos vadovas.
Tiek D.Lasionis, tiek A.Ėmužis išaugusių užsakymų skaičių siejo ir su per pandemiją padidėjusiu vartojimu. Tai ypač pasijuto baldų sektoriuje, nes pandemijos metu išaugo gyventojų noras atnaujinti būstą.
Dar viena priežastis, į kurią dėmesį atkreipia A.Ėmužis, – sumažėjusi konkurencija. Smarkiai išaugus paklausai dalis Europos įmonių, kurios anksčiau nebuvo investavusios į gamybinius pajėgumus, nebegalėjo pagaminti daugiau, todėl daugiau užsakymų atiteko lietuviams.
„Kadangi Lietuvos baldų pramonė pakankamai daug investuoja – tiek SBA, tiek „Vilniaus baldai“, tiek VMG, tiek mes – atsiradus didesniam poreikiui mūsų konkurentai Lenkijoje, Švedijoje ar Vokietijoje pagaminti daugiau negali, todėl automatiškai užsakymai eina mums“, – pasakojo „Fredos“ vadovas.
Jis džiaugėsi, kad prieš pandemiją įmonė spėjo investuoti į pajėgumų didinimą.
„Labai laiku investavome – 2017 metais pradėjome investuoti, 2019 metais atidarėme dar vieną gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), investuojame ir į pagrindinę gamyklą. Pajėgumus auginamės ir laikui bėgant poreikio lūkesčius patenkinsime, bet dar rezervo augti turime – ne visa įranga atvežta, ne visa paleista“, – pasakojo A.Ėmužis.
Importą augino žaliavų pirkimas
Be puikių eksporto rezultatų, 27 proc. paaugo ir importas – iki 30,3 mlrd. eurų. Tad nors prekybos deficitas šiemet buvo didesnis, tam yra paaiškinimas.
„Pernai buvo nežinomybė dėl koronaviruso, todėl įmonės tiesiog neinvestavo tiek daug į žaliavas. Dėl to visos turimos žaliavos buvo išnaudotos, o įmonės neleido pinigų ir sukaupė rekordines santaupų sumas. Dabar jas pradėjo leisti ir matome, kad importas iš karto paaugo, nes verslas tikisi atsigavimo“, – aiškino LPK prezidentas.
Kita priežastis, kodėl importas smarkiai paaugo – pakilusios naftos kainos. Lietuva neturi savo iškastinio kuro, importuoja jį iš trečiųjų šalių.
„Pusė kainų kilimo yra dėl iškastinio kuro – dujos, nafta, todėl nereikia išsigąsti, kad toks disbalansas“, – mano LPK prezidentas
Kinijos grėsmė
Nors šių metų statistika džiugina, apie tai, ar tendencijos išsilaikys ir kitąmet, verslininkai kalba atsargiai.
80 proc. lygį pasiekusį gamybinių pajėgumų užkrovimą V.Janulevičius vertina labai pozityviai, tačiau įžvelgia ir tam tikrų rizikų.
„Visada reikia turėti rezervą, nes gali atsitikti, kad įrengimas gali sugesti. Tu prisirašęs sutarčių ir neįgyvendinsi, – tada gausi baudų“, – grėsmę įžvelgia pašnekovas.
V.Janulevičiaus nuomone, pasiekus maksimalius gamybos pajėgumus, išeitis būtų investuoti papildomai į pramonės įrengimus, tačiau įmonės kol kas baiminasi žengti tokį žingsnį.
„Manau, kad šitas rodiklis nebegali toliau kilti, reikia užsiimti naujomis investicijomis, naują papildomą įrangą kiekvienai įmonei peržiūrėti, kuri eksportuoja. Neaišku, kaip bus su koronaviruso situacija, kaip su Kinija, todėl ateinantys metai dar nebus investicijų metais, kai visi investuos į naujus įrengimus. Matyt, tos laukimo sąlygos dar išliks“, – sakė V.Janulevičius.
D.Lasionis priduria, kad įmonėms kyla rizika, kad nespės atlikti užsakymo dėl vėluojančių komponentų. O prie to prisideda ir pašlijusių Kinijos ir Lietuvos santykių klausimas, nes dėl šios situacijos pramonė nesulaukia komponentų iš Kinijos, kurie būtini gamybos procese.
Neaišku, kaip bus su koronaviruso situacija, kaip su Kinija, todėl ateinantys metai dar nebus investicijų metais.
Be to, prieš savaitę išryškėjo ir nauja problema – Kinija pradėjo spausti tarptautines bendroves nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva, o Baltijos ir Vokietijos prekybos rūmai laišku kreipėsi į ministerijas, tvirtindami, kad neišsprendus situacijos gali tekti iškelti gamyklas iš Lietuvos.
Tiesa, geopolitika – ne vienintelis rizikos faktorius kitais metais. Kitos kliūtys įmonėms investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą – darbuotojų trūkumas, nes šiuo metu verslas ieško apie 60 tūkst. darbuotojų, taip pat energetinių kainų kilimas.
V.Janulevičiaus nuomone, jei energetikos kainos grįš į normalias vėžes, galima tikėtis papildomų investicijų į gamybinius įrengimus, o jei išliks toks pat neapibrėžtumas – įmonės, siekdamos išlikti konkurencingos, gali karpyti savo kaštus, nes energetikos kaštai sudaro nuo 8 iki 30 proc. viso gaminio kainos.
