„Tokių struktūrų kūrimas, bendrų tai ne vien tik susisiekimo srityje turi teigiamo efekto, bet aš manau, kad ir bendram ekonomikos vystymesi, galų gale yra ir prekybiniai ryšiai, ir transporto kiti ryšiai, ir galų gale tie patys geri santykiai tarp kaimynų, kurie, reikia tiesą pasakyti, buvo apslobę arba visai silpni buvo“, – sakė Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.
Vasarį Lietuvos ir Lenkijos geležinkeliečiai sutarė, kad iš Vilniaus į Varšuvą, persėdant Balstogėje ir padidinus traukinių greitį, keleiviai galės nuvykti greičiau. Iki metų pabaigos ketinama suderinti traukinių vykimo grafikus. Dabar europine vėže savaitgaliais kursuoja traukinys Kaunas -Balstogė.
„Keleivių kontekste mes kalbam apie greitaeigę liniją, statomą „Rail Baltica“ ir ateityje norime greitaeige linija sujungti sostines Vilnių, Varšuvą, taip pat Pabaltijį – sujungsim Vilnių ir Rygą ir Taliną“, – pasakojo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Europos Sąjunga nuo 2004 m. siekia sukurti bendrą geležinkelių rinką, todėl siūlo efektyviau konkuruoti su kitomis transporto rūšimis, kuo daugiau krovinių pervežti geležinkeliu ir sumažinti krovinių gabenimą automobiliais. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, per metus Lietuvos-Lenkijos sieną kerta apie 2 mln. krovinius gabenančių sunkiasvorių.
„Mes matome didėjantį potencialą ir Kinijos, ir praeitais metais keletą traukinių jau praleidome per Lietuvą į Kaliningradą. Dirbame, kad ir per Šeštokus mūsų termodalinį terminalą būtų galima krauti ir perkrauti nuo plačiosios vėžės ant europinės. Tuoj pradėsime statyti trūkstamą vėžę iki Palemono ir sujungsime europinę jungtį su termodaliniu terminalu Kaune, ir galėsime pasiūlyti dar platesnį paslaugų tinklą“, – kalbėjo M.Bartuška.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovybės dar veikia Kazachstane, Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje. Susisiekimo ministerija Varšuvoje artimiausiu metu numačiusi įsteigti transporto atašė pareigybę.
