Principinis sutarimas pasiektas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovo iniciatyva įvykusio pokalbio metu.
Kaip jau buvo pranešta, dėl tokių derybų atnaujinimo pirmadienį, liepos 18 d., tarėsi premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Lenkijos Energetikos ministerijos vicesekretorius Michalas Kurtyka, specialusis Lenkijos vyriausybės kanceliarijos įgaliotinis energetikai Piotras Naimskis bei „PKN Orlen“ ir „Orlen Lietuva“ vadovai.
Numatyta, kad bus sudaryta derybų dėl krovinių gabenimo geležinkeliais naujų tarifų darbo grupė, kurioje dirbs Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijos, Lenkijos Vyriausybės kanceliarijos, „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuva“ atstovai. Atsižvelgiant į „Orlen Lietuva“ pageidavimą, atskirai deramasi dėl tarifų už krovinių gabenimą ir už paslaugas.
„Mes visuomet buvome ir dabar esame pasirengę derėtis“, – pabrėžia S.Dailydka po pokalbio su I. Fafara.
Tačiau derybų objektas negali būti nuo 2014 m. susidariusi „Orlen Lietuva“ skola „Lietuvos geležinkeliams“, kuri dabar viršija 32 mln. eurų. Skolos grąžinimas negali būti siejamas su jokiais kitais valstybių ar bendrovių susitarimais.
„32 mln. eurų skola yra reikšminga „Lietuvos geležinkeliams“. Bendrovės „Orlen Lietuva“, pernai uždirbusios rekordinį pelną (grynasis 2015 m. bendrovės pelnas sudarė 237 mln. JAV dolerių, tai geriausias rezultatas nuo 2006 m., kai Mažeikių naftos perdirbimo įmonę įsigijo „PKN Orlen“ grupė), grąžintą skolą valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ panaudotų įgyvendindama neatidėliotinai būtinus investicijų projektus, kurie pirmiausia susiję su eismo saugumu bei traukinių greičiu“, – rašoma „Lietuvos geležinkelių“ pranešime.
Dalį skolos bendrovė esą nukreiptų mažiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, įgyvendindama bendrovės puoselėjamą socialiai atsakingą politiką bei sprendimus dėl Minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, kuriuos patvirtino Seimas ir kurie yra numatyti tiek Vyriausybės, tiek daugelio politinių partijų programose. Dabar, įgyvendindama minėtas programas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ skolinasi.
„Derėtis su „Orlen Lietuva“ dėl krovinių gabenimo naujų tarifų esame pasirengę. Ir jos sklandžiai vyks, jeigu derybų pradžiai nebus keliamos jokios išankstinės sąlygos, derybų metu partneriai susilaikys nuo spaudimo ES institucijose, derybose bus laikomasi abipusės naudos principo“, – komentuoja su „Orlen Lietuva“ vadovu įvykusį pokalbį S.Dailydka.
„Bendraudami su partneriais „Lietuvos geležinkeliai“remiasi sąžiningumo ir abipusės pagarbos principais. Vienpusiai kaltinimai turi baigtis, tuomet derybos prasidės ir bus sėkmingos“, – sako S. Dailydka.
Nesutiko mokėti
Vyriausybei nustačius infrastruktūros rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, buvo nustatytas vežėjui taikomų rinkliavų dydis, pagal vežamų krovinių pavojingumą. Taikant naują tvarką rinkliava, o kartu – ir vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus padidėjo.
AB „Lietuvos geležinkeliai", remdamiesi 2009 m. pasirašyta sutartimi, atitinkamai padidino „Orlen Lietuva" krovinių vežimui taikytiną tarifą.
„Orlen Lietuva“ su sprendimu nesutiko ir vienašališkai nuo 2014 m. pradžios pradėjo mokėti tik dalį „Lietuvos geležinkeliams" už suteiktas paslaugas pateikiamose sąskaitose nurodytos sumos.
„Lietuvos geležinkeliai“ netaikė jokių priemonių, kurios darytų įtaką „Orlen Lietuva“ krovinių gabenimo veiklai, tačiau skolai didėjant kreipėsi į teismą.
„Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami priteisti skolą. „Orlen Lietuva” perkėlė bylinėjimosi procesą į Vilniaus komercinio arbitražo teismą. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ ginčija sprendimą bylinėtis arbitraže, nes, pagal 2009 m. sutartį, šis ginčas nėra arbitražo objektas.
Šiuo metu „Orlen Lietuva“ skola „Lietuvos geležinkeliams“ su delspinigiais sudaro 32,638 mln. eurų.
