Naujame darinyje greičiausiai neatsiras vietos dabartinei „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei. O abi bendroves valdys atskiros valdybos ir nauji vadovai. Kad ilgametis geležinkelių bendrovės vadovas Stasys Dailydka praras postą, užsimena ir ministras.
Su naujausiu ultimatumu prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį ryte supažindino susisiekimo ministrą R.Sinkevičių. Tiesa, perdalijimas bus pradėtas tik kitais metais, tačiau Lietuva per artimiausias dvi savaites Briuseliui turi pateikti pasižadėjimą, kad to imsis.
Nepateikus veiksmų plano, Komisija gali priimti sprendimą atstatyti ruožą ir skirti Lietuvai baudą iki 43 mln. eurų, – sakė prezidentės patarėja Lina Antanavičienė.
Susisiekimo ministras pažadėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyta pagal Europos Sąjungos reikalavimus – tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios kelių dešimčių milijonų eurų baudos už išardytą ruožą į Latviją.
"Lietuvos geležinkelių" atstovai teigia, kad akcininkas, šiuo atveju, valstybė, sprendžia dėl pertvarkos. Nors pertvarkos modelių yra daug, tačiau "Lietuvos geležinkeliai" atsisako vertinti būsimą reformą. Bendrovės vadovas Stasys Dailydka kol kas nepasiekiamas, nes šią savaitę atostogauja.
Elgiasi kaip valstybė valstybėje
Prezidentė D.Grybauskaitė ragina Vyriausybę kuo greičiau rasti sprendimą ir tikisi, kad bus apsispręsta iki birželio pradžioje vyksiančio premjero ir Europos Komisijos prezidento susitikimo.
„Komisija reikalauja Lietuvos Vyriausybės per mėnesį priimti sprendimus dėl „Lietuvos geležinkelių“. (...) Nepateikus veiksmų plano, Komisija gali priimti sprendimą atstatyti ruožą ir skirti Lietuvai baudą iki 43 mln. eurų“, – po D.Grybauskaitės ir R.Sinkevičiaus susitikimo sakė prezidentės patarėja Lina Antanavičienė.
Anot jos, „pasak prezidentės, „Lietuvos geležinkeliai“ elgiasi kaip valstybė valstybėje“.
R.Sinkevičius teigė, kad kaltė dėl tokios padėties tenka geležinkeliams: „Dėl jos visa kaltė tenka „Lietuvos geležinkeliams“.
Jis taip pat neatmetė galimybės nušalinti nuo pareigų geležinkelių vadovą Stasį Dailydką: „Šiek tiek ankstyvas klausimas, bet aš ir tokio dalyko neatmetu“.
Už išardytus bėgius – dvigubas smūgis
Pertvarkos „Lietuvos geležinkeliuose“ nepajėgė padaryti nei viena ligšiolinė valdžia. O bendrovės dividendai valstybei – tik simboliniai.
Tačiau valstybinei bendrovei jau rengiamas skalpelis. Ji bus suskaidyta į dvi dalis, ir tai – Europos Komisijos ultimatumas.
Konkurencijos komisarė Margrethe Vestager praėjusią savaitę R.Sinkevičiui davė mėnesį laiko apsispręsti. Nes Lietuvos veiksmais skundžiasi ne tik „Orlen Lietuva“, bet ir Latvija.
2008 m. išardę Rengės geležinkelio ruožą, „Lietuvos geležinkeliai“ iš esmės užkirto kelią latviams vežti lietuviškus krovinius. Dėl to naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ pabrango pervežimai, nes bendrovė yra priversta gabenti naftą tik „Lietuvos geležinkeliais“. Todėl lenkai apskundė geležinkelius Europos Komisijai, o pastaroji pateikė formalų kaltinimą.
Siekiama, kad Lietuvoje atsirastų daugiau vežėjų, kurie iki šiol negalėjo ateiti dėl monopolininko veiksmų.
Neoficialiai kalbama, kad jei ne išardytas Rengės ruožas ir „Lietuvos geležinkelių“ arogancija Briuselyje, įmonė dar būtų išvengusi skaidymo.
Pasigendama dividendų
Kol kas žinoma tik tiek, kad abi bendroves valdys valstybė, pavyzdžiui, atskiros ministerijos. Panašiai yra padaryta su energetikos sektoriumi.
Tiesa, nuostolingas keleivių vežimas bus dotuojamas iš biudžeto, o tai per metus kainuotų apie 30 milijonų eurų.
Tačiau, kita vertus, „Lietuvos geležinkeliai“ būtų priversti mokėti solidžius dividendus valstybei.
Apie privatizaciją kol kas nekalbama, tačiau tai neatmestinas scenarijus. Tiesa, netoli yra skaudžių pavyzdžių – Estija turėjo brangiai išsipirkti savo geležinkelius iš privataus kapitalo.
„Lietuvos geležinkelių“ padalijimas, panašu, užtruks. Nes tam reikės keisti kai kuriuos įstatymus, taip pat reikės Seimo pritarimo. Ligšioliniai bandymai reformuoti geležinkelių bendrovę atsimušdavo į sieną Seime.
Kas lauks darbuotojų?
Kol kas nežinia, kas laukia 10 tūkstančių „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų. Aplink šią bendrovę dar spiečiasi daug antrinių, aptarnaujančių įmonių. Tačiau finansiniai rodikliai jau netenkina Lietuvos valdžios. Mažėjant krovinių srautui iš Rytų, menksta pajamos iš krovinių.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Lietuvos geležinkelių“ pelnas sumažėjo 7,3 karto, iki 2,77 mln. EUR. Už 2014 m. bendrovė išmokėjo 11,4 mln. EUR dividendų, nors turėjo sumokėti 18,2 mln. EUR.
Tikėtina, kad šiais metais valstybinė bendrovė dirbs nuostolingai. Tiesa,„Lietuvos geležinkeliai“ teisinasi, kad vykdo svarbius europinius projektus, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, kuriems finansuoti skiria ir savo pelno dalį.
Tačiau įtarimų dėl galimai neskaidrios veiklos, ypač antrinėse įmonėse, nemažėja.
Gresia milžiniškos baudos
Europos Komisija jau pagrasino, kad „Lietuvos geležinkelių“ lauktų bauda, siekianti iki 10 proc. apyvartos, o tai būtų 42 mln. eurų. Negana to, tektų atstatyti ir Rengės ruožą, o tai kainuotų dar 20 mln. eurų.
Ir tai dar ne viskas. Tiek Latvija, tiek „Orlen Lietuva“ gali reikalauti žalos atlyginimo.