Skaičiuojama, kad maksimali bauda geležinkeliams galėtų siekti apie 35 mln. eurų.
Artėjant šiam sprendimui, Lietuvą apskundusi Latvija padidino spaudimą ir oficialiai įteikė notą su reikalavimu atstatyti ruožą ir atkurti galimybę krovinius gabenti Latvijos geležinkeliais.
Bėgių išardymu Briuseliui taip pat skundėsi Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir Būtingės terminalą, tačiau su šia įmone pastaruoju metu Lietuvos santykiai pagerėjo.
Gresia milijoninė bauda
Premjeras Saulius Skvernelis BNS patvirtino turintis informacijos, kad sprendimas gali būti paskelbtas kitą savaitę.
„Žinau“, – atsakė premjeras, paklaustas, ar žino, kad sprendimo laukiama kitą savaitę.
„Nespėliokime, žinome preliminariai, bet nespėliokime. Bet kokiu atveju išnaudosime visas teisines galimybes įrodyti, kad mes esame teisūs“, – teigė S.Skvernelis, paklaustas, kokios sankcijos galėtų būti pritaikytos.
Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis BNS sakė, kad Komisijos darbotvarkę galės komentuoti kitą pirmadienį.
Pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles, už konkurencijos pažeidimus gali būti skirta bauda, siekianti iki 10 proc. paskutinių metų apyvartos. „Lietuvos geležinkelių“ pajamų iš krovinių pervežimo apyvarta 2016 metais siekė 350,4 mln. eurų – vadinasi, maksimali bauda gali siekti 35 mln. eurų.
Komisijos paskirta bauda galėtų būti apskųsta Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui. Be to, baudos sumokėjimas nepanaikintų prievolės pašalinti pažeidimą, o nukentėjusios šalys galėtų reikšti ieškinius.
Latvijos spaudimas
Rugsėjo pradžioje premjeras pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl išardyto geležinkelio. Tuomet premjeras sakė, kad pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus, mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas.
Tačiau Latvijos vyriausybė šią savaitę oficialiai nota informavo Lietuvą, kad, nepaisant lietuvių ir lenkų sutarimų, ji ir toliau reikalauja atstatyti ruožą, informavo diplomatai.
„Notą gavome ir analizuojame“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Notos turinio ji nekomentavo.
Briuselis anksčiau taip pat ragino Lietuvą išskaidyti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą, bet tokios idėjos kritikai perspėja, kad valstybė gali netekti pelningos krovinių vežimo veiklos.
Pernai pavasarį skelbta, kad EK Lietuvai pateikė ultimatumą, kad už išardytą ruožą įmonė turėtų būti išskaidyta arba sumokėti iki 10 proc. apyvartos (anksčiau skelbta suma – 43 mln. eurų) baudą bei atstatyti ruožą, o tai galėtų kainuoti dar 20 mln. eurų.
Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo.
