Liberalas Eugenijus Gentvilas prognozuoja, kad planas paskatins „daugiau dirbti keleivių pervežime“, konservatorius Jurgis Razma siūlo pertvarką svarstyti objektyviai, o ne pataikaujant Europos Komisijai, o Socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius pasigenda pertvarkos naudos.
„Negarantuoju, kad Seime taip sėkmingai būtų pritarta tam skaidymui“, – BNS pareiškė J.Razma. Pasak jo, būsima įmonės reforma verčia kalbėti apie grėsmes.
„Nes ir anksčiau būta tokių siūlymų. Liberalizavimo šalininkai jie pabrėžia tą konkurencijos svarbą, įsileidimą privačių dalyvių į tą pervežimo rinką, bet vis dėlto yra labai svarbūs argumentai ir skaičiavimai, kad galima tikėtis gerokai mažesnių krovinių pervežimo tarifų, kai yra kaip ir toks monopolinis pervežėjas, kaip dabar, nes yra vis dėlto tokia specifika, kai turime ilgus sąstatus vieno vežėjo, tai galime visada paslaugas suteikti pigiau, negu būtų daugybė vežėjų su keliais vagonais ir jie čia neva konkuruotų. Kitas dalykas – tai yra geopolitiniai momentai ir tam tikros grėsmės, kad tą rinką perimtų įmonės, susijusios su rusišku kapitalu, kurios gali pasiūlyti tam tikrus krovinius iš Rytų ir visiškai nepageidautini praradimai mums atsirastų“, – dėstė parlamentaras.
Jis teigė neįsivaizduojantis, kokie Vyriausybės argumentai jį įtikintų pakeisti jau anksčiau susiformavusią nuomonę dėl įmonės veiklos.
„Išsiaiškinęs visus argumentus, tikrai objektyviai anksčiau buvau susiformavęs nuomonę prieš, nebūdamas iš principo prieš konkurenciją ir dalyvavimą privačių subjektų kažkokiame verslo sektoriuje, bet dėl tų specifinių aplinkybių, minėtų grėsmių neįsivaizduoju, kokius argumentus ant stalo turėtų padėti Vyriausybė, kad mane įtikintų. Matysime, kaip svarstymai susiklostys Seime“, – kalbėjo parlamentaras.
J.Razmos neįtikina argumentai, kad pertvarkyta grupė veiks skaidriau ir efektyviau: „Juk dabar pabrėžiama, kad atsiradus naujai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei, ta įmonė dirba labai skaidriai. Tai tų problemų kaip ir nebėra – pirkimus daro ne per vidinius sandorius, viskas tvarkoje su skaidrumais. Reikia tik rasti padorius ir kompetentingus vadovus“.
J.Razma sako, kad išskaidyti veiklas reikalaujantis 4–tasis Europos Sąjungos (ES) geležinkelių paketas neturėtų būti traktuojamas kaip prievolė: „Kiek mes anksčiau aiškindavomės, tie reikalavimai nėra taip interpretuotini, kad būtų prievolė tokiam besąlygiškam išskaidymui. Iki šiol buvo galima kitaip išspręsti tą reikalavimą – per veiklų, balansų išskyrimą nedarant formalaus išskaidymo į atskiras bendrove“.
Pasak jo, „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka turi būti įgyvendinama, pirmiausia vadovaujantis Lietuvos nacionaliniais interesais.
J.Razma sako, kad išskaidyti veiklas reikalaujantis 4–tasis Europos Sąjungos (ES) geležinkelių paketas neturėtų būti traktuojamas kaip prievolė.
„Visada iš ten eina tokie signalai, turbūt įsivaizduojama, kad kitų šalių bendrovės, tame tarpe europinės didžiosios bendrovės galbūt tada perimtų mūsų nacionalinę pervežimo geležinkeliais rinką. Iš ten matau labai paprastą interesą, bet mes turime matyti savo nacionalinius interesus ir matyti vis dėlto tas geopolitines grėsmes, ką gal ne visada mato ES atstovai. Jie nesuvokia, kiek Rusijai rūpi tas vežimas į Karaliaučiaus sritį ir ką čia gali padaryti su savo krovinių srautų kontrole Rytų šalys, kurių kroviniai gabenti per mūsų teritoriją. Tai kartais tų aplinkybių neįvertinus, lyg mes būtume vidurio Europos valstybė, siūlomi tie gilaus liberalizavimo variantai“, – teigė J.Razma.
Liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad bendrovės išskaidymas paskatins daugiau dėmesio skirti keleivių pervežimui.
„Esama situacija rodo, kad vienos įmonės buvimas ne visada efektyvus – neskatina dirbti keleivių pervežime, kadangi visada padotuos iš įmonės vidinių lėšų. Dabar suteikiam savarankiškumą keleivių, krovinių pervežimui, išsaugant infrastruktūrą atskiroje įmonėje. Galima bus reikalauti siekti ir pasiekti maksimaliai efektyvių rezultatų kiekvienoje įmonėje. Negalės taip prisidenginėti (dotacijomis – BNS). Žinoma, holdingas visada galės išgelbėti, atsitikus bėdai, bet bus galima išgryninti veiklos efektyvumą ir pirmiausia kalbant apie keleivių pervežimą. Na, ir pasižiūrėsime, ar tas pervežimas tikrai kokybiškas“, – sakė E.Gentvilas.
Jis neatmeta įmonių privatizavimo galimybės vėliau: „Kalbant apie privatizavimą – galimas ateities dalykas. Visi suprantame, kad svarbiausia išlaikyti geležinkelių infrastruktūrą valstybės rankose, o štai veikla, ji gali būtu efektyvinama per privatizavimą ar per konkurencijos leidimą“.
Ekonomikos komiteto vadovas socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius pasigedo pertvarkos naudos.
„Toks modelis galimas, tik kaip visada reikia pasakyti ne tik A, bet ir B – kur bus ta nauda – iš ko gyvens nuostolingas keleivių vežimas. Prieš skaidymą turi būti padaryta kaštų naudos analizė. Tikiuos, mes ją pamatysime. Prieš apsisprendžiant Seimui. Be analizės niekas neateis, tikiuosi. Estai, britai privatizavo, o paskui nupirko iš privatininko. Taip pat kad tarptautinė patirtis sako,kad privatizavimas nieko gero neduoda. Antras dalykas, mūsų Konstitucijoje įtvirtinta, kad keliai priklauso išimtine teise valstybei. Reikia keisti Konstituciją ateityje dėl privatizavimo“, – BNS kalbėjo buvęs susisiekimo ministras.
