Konkurencijos taryba vidinių „Lietuvos geležinkelių“ sandorių netikrina, o Viešųjų pirkimų tarnyba pripažįsta, kad bendrovės kainų niekas nekontroliuoja.
Sumos – įspūdingos
Dukterinės bendrovės buvo sukurtos ne šiaip sau, ne ilsėtis, o konkrečioms veikloms. Todėl mes jas taip įdarbiname, – sakė S.Dailydka.
26,6 mln. eurų. Už tiek „Lietuvos geležinkeliai“ perka apsaugos paslaugas iš jai pačiai priklausančios bendrovės „Gelsauga“. Sutartis galioja trejus metus – nuo 2016 iki 2019 metų, taigi vien tik už apsaugą sau pačiai bendrovė kasmet moka beveik 9 mln. eurų.
Už teritorijos ir traukinių valymą bei gėlynų priežiūrą „Lietuvos geležinkeliai“ pasižadėjo sumokėti 12,6 mln. eurų. Kam? Tai pačiai bendrovei „Gelsauga“. Sutartis pasirašyta praėjusių metų rugpjūtį, o galios trejus metus. „Gelsauga“, kaip rodo vidaus sandoriai, prižiūri ir valo Vilniaus geležinkelio stoties tualetus. Per metus paslaugos kainavo 78,4 tūkst. eurų.
Beje, „Gelsaugai“ vadovauja skandalingai per Renatos Smailytės skandalą pagarsėjęs buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos generolas Algimantas Songaila, atleistas už pareigūno vardo pažeminimą.
Tiesa, gėlynais užsiima ir dar viena „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė bendrovė – „Geležinkelių aplinkosaugos centras“. Tačiau darbo atsiranda ir jai. 2015 m. liepą pasirašyta sutartis dėl geležinkelio želdynų apsaugos priežiūros. Sutartis – tik penkiems mėnesiams, o vertė – 680 tūkstančių eurų.
Ta pati bendrovė 2014 metais šalino pavojingus medžius ir krūmus. Už 1,8 milijono tuometinių litų. Pernai pavojingi medžiai atsiėjo jau daugiau – 806 tūkst. eurų.
Rūbų nuoma – už milijonus eurų
Rūbus ir avalynę, pasirodo, „Lietuvos geležinkeliai“ ne perka, o nuomoja. Ir ne pigiai. Žinoma, iš sau priklausančios įmonės „Gelsauga“. Penkerius metus ši bendrovė pasižadėjo geležinkeliečiams nuomoti šiltus batus už milijoną eurų. „Lietuvos geležinkeliuose“ dirba apie 9500 žmonių.
Iš sau priklausančios bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ nuomojasi ir darbo drabužius šiltajam laikotarpiui. Už 2,4 milijono eurų. Tiesa, į tai įeina ir valymo paslaugos.
Geležinkelių apsaugos darbuotojai, pasirodo, yra ir puikūs meistrai. Už 898 tūkst. eurų jie pernai apsiėmė paremontuoti Matuizų stoties tarnybinį pastatą. Ir dar suremontavo įvairių kitų pastatų.
Palyginimui – panašiai tiek „Lietuvos geležinkeliai“ šiais metais išmokės valstybei dividendų – 845 tūkstančius eurų. Arba 104 kartus mažiau nei užsisako paslaugų iš savo bendrovių.
Gerai apmokamų statybų darbų nesipurto ir kitos geležinkeliečiams priklausančios bendrovės.
Tai tik keli „Lietuvos geležinkelių“ ir jiems priklausančių bendrovių vidaus sandoriai, kuriuos nagrinėjo 15min.
Nuomojasi ir mašinas sau
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė gali tik gūžčioti pečiais pamačiusi paslaugų kainas. „Deja, šių kainų niekas nekontroliuoja, nes tai vidiniai sandoriai. Jie gauna formalų sutikimą, tačiau palyginti su rinkos kainomis yra neįmanoma“, – 15min teigė tarnybos vadovė.
Dokumentai rodo, kad praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ iš sau pačiai priklausančių įmonių pirko paslaugų už 88,7 milijonus eurų. Vien tik „Gelsaugai“ atriekti 52 milijonai eurų, rodo vidaus sandorių duomenys, kuriuos turi 15min.
Jokia kita bendrovė Lietuvoje negali prilygti „Lietuvos geležinkeliams“ pagal vidaus sandorių skaičių. Palyginimui, valstybinės energetikos bendrovės praėjusiais metais pasirašė po 1-2 vidaus sandorius, kai „Lietuvos geležinkeliai“ – 178.
Valstybinė įmonė tokiu būdu net nuomojasi lengvuosius automobilius. Pavyzdžiui, „Subaru Tribeca“ bendrovė nuomojasi iš sau pačiai priklausančio Vilniaus lokomotyvų remonto depo.
S.Dailydka: perkame iš savų, nes dirba kokybiškai
Dešimtmetį „Lietuvos geležinkeliams“ vadovaujantis Stasys Dailydka sako, kad perkant paslaugas iš sau priklausančių bendrovių gali reikalauti kokybės.
– Pone Dailydka, kaip paaiškintumėte, kad valymas ir gėlynai jums kainuoja 12,6 mln. eurų?, – paklausė 15min.
– Nėra čia ko stebėtis. Į tą kainą ne tik gėlynų priežiūra įeina. Kai valė privačios bendrovės, turėjome daug problemų. Ir peronai būdavo neišvalyti, ir kitos problemos. O dabar tos problemos dingo. Dukterinės bendrovės buvo sukurtos ne šiaip sau, ne ilsėtis, o konkrečioms veikloms. Todėl mes jas taip įdarbiname. Be to, jos turi konkuruoti ir su privačiomis bendrovėmis.
– Bet kaip jos gali konkuruoti, jei paslaugas perkate iš savų per vidaus sandorius? Pernai tam 88 milijonus eurų skyrėt.
– Aš tos konkrečios sumos dabar neatsimenu. Yra reglamentai, tvarka, kuri leidžia joms nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Mes laikomės visų teisės aktų.
– Bet 26,6 milijonų eurų už apsaugą jums neatrodo per daug?
– Kažkada geležinkeliai turėjo savo vidaus saugos padalinį. Ir administraciniai dalykai daug kainavo. Dabar „Gelsauga“ padeda ir pasieniečiams, muitininkams. Mes daug darbų atliekame, padedame valstybei. Valstybė mums lėšų neskyrė – nei pakelių tvarkymui, nei saugojimui. Todėl viską turime daryti patys iš savo lėšų.
– Daug kas kritikuoja, kad čia prasilenkiama su elementariais konkurenciniais dėsniais.
– Mes turime duoti savo įmonėms darbo. Ir veikiame pagal įstatymus. Jei valstybė pasakys, kad taip negalima, darysime taip, kaip galima. Visi darbai įeina į mūsų sritį – medžių genėjimas taip pat. Esu tikras, kad „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės nepadarys jokio broko, nes mes dantimis išgraušime viską iš jų. Bendrovės į darbą žiūri rimtai.
– Bet 88 milijonai eurų tik savo įmonėms be jokių konkursų – skamba keistai.
– Dar kartą kartoju, kad jeigu valstybė neleis to daryti, tai mes irgi elgsimės kitaip. Yra gi „Lietuvos geležinkelių“ valdyba, du nepriklausomi nariai. Gali prieštarauti. Mūsų įmonės taiso ir vagonus, o anksčiau tą turėdavome daryti Baltarusijoje, Latvijoje. Darbų kokybė būdavo baisi. Iš numirusių prikėlėme ir savo projektavimo bendrovę.
– Bet privatūs projektuotojai skundžiasi, kad jų neįsileidžiate į konkursus.
– Jei jie geriau dirbtų, tai tegul dirba. Bet jie amžinai vėluoja. Apskritai, strateginė įmonė turi rūpintis savo bendrovėmis, o pinigų mes netaškome, juos tausojame, turime kur juos dėti.
Konkurencijos taryba netiria
„Lietuvos geležinkeliai“ valdo bendroves, pas kurias užsako įvairias paslaugas. Nustatyti, ar paslaugų kaina yra reali, yra sunku. To netiria ir Konkurencijos taryba.
„Vidaus sandorių tarp valstybės įmonių Konkurencijos taryba savo praktikoje nėra nagrinėjusi“, – pripažįsta Konkurencijos tarybos narė, pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D.Vilytė pripažįsta – „Lietuvos geležinkelių“ kainų niekas nekontroliuoja. Jos nuomone, geriausia būtų tas įmones leisti privatizuoti.
„Kažkada pritrūko politinės valios jas privatizuoti. Tad dabar jos išlaikomos ir taip savotiškai maitinamos“, – sakė D.Vilytė.
Veikia tik kaip tarpininkės?
Dar sunkiau nustatyti kainų logiką tada, kai dukterinės bendrovės paslaugas perka rinkoje, taigi yra savotiškos tarpininkės tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir rinkos.
Nemažai įtarimų kelia 3-5 metus galiojančios sutartys už fiksuotą kainą. Privačioms bendrovėms įsiterpti į „Lietuvos geležinkelių“ vidinius pirkimus neįmanoma, nes valstybinei įmonei nereikia skelbti jokių viešųjų pirkimų konkursų. Pakanka paskelbti apie vidaus sandorį.
„Keistai atrodo šiltų rūbų nuoma iš sau priklausančios bendrovės. Juk tokias paslaugas gali teikti ir privačios bendrovės. Arba automobilių nuoma. Daug klausimų kelia ir kiti vidaus sandoriai, tačiau formaliai jie elgiasi pagal įstatymus“, – sakė D.Vilytė.
Seime pertvarka stringa
Tiek STT, tiek VPT, tiek Konkurencijos taryba pasisako už vidaus sandorių panaikinimą, buvo ir įregistruotas įstatymo pakeitimo projektas. Tačiau Seimas grąžino Vyriausybei Viešųjų pirkimų įstatymą.
Oficialiai teigiama, kad „nebuvo rastas sutarimas dėl vidaus sandorių reguliavimo“. Tiesa, vis tik vidaus sandoriuose bus ir naujovių. Pagal jas „Lietuvos geležinkelių“ antrinės bendrovės pačios turės atlikti paslaugas, o ne perduoti jas privačioms bendrovėms.
Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ ir Investuotojų forumo viešųjų pirkimų darbo grupės ekspertas Marius Dobilas sako, kad viešosios institucijos neturėtų be konkurso sudaryti sandorių su savo bendrovėmis. Nes taip apeinami viešųjų pirkimų reikalavimai.
„Įrankių kontroliuoti vidaus pirkimus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui galiojančiuose teisės aktuose yra. Svarbu tik juos „tinkamai išgaląsti““, – teigė M.Dobilas.
Prezidentūra taip pat siūlė riboti galimybes valstybinėms bendrovėms pirkti paslaugas iš joms pavaldžių įstaigų bei viešojo pirkimo konkursų.
Vadovas suteikinėja paskolas ir dovanoja namus
S.Dailydka jau ne kartą buvo klibinamas iš posto. Tačiau dešimt metų bendrovei vadovaujantis S.Dailydka pergyveno tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų valdymą. Vadovas išliko ir tada, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo tuometinis liberalas Eligijus Masiulis, ir kairiųjų atstovai. Premjeras Algirdas Butkevičius per visą kadenciją vengė kritikuoti S.Dailydką, priekaištų neturėjo ir „Lietuvos geležinkelius“ valdančios Susisiekimo ministerijos vedlys Rimantas Sinkevičius.
Nepaisant vis pasikartojančių mėginimų jį išklibinti iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo posto, S.Dailydka išlieka geriausiai apmoku vadovu Lietuvoje, jei vertintume tik valstybines įmones. Tai leidžia jam dovanoti namus bei suteikinėti solidžias paskolas.
„Aš visada daug dirbau, todėl gaudavau ne patį mažiausią atlyginimą. Uždirbau daug, todėl nebuvau pastumdėlis“, – 15min aiškino S.Dailydka.
Šių metų rugpjūčio 11 dieną jis neįvardijamam fiziniam asmeniui suteikė 96 tūkstančių eurų paskolą butui įsigyti. Kaip rodo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikta deklaracija, S.Dailydka suteikė dešimčiai metų paskolą butui įsigyti.
„Paskolinau ne svetimiems, o saviems“, – 15min tvirtino S.Dailydka, tačiau nepasakė kam.
Vaikams išdalino milijoną
Prieš dvejus metus S.Dailydka, kaip rodo duomenys, savo dukteriai Skirmantei dovanojo butą už tuometinius 446 tūkstančius litų. Sūnui Vytautui įteikė 131 tūkst. litų vertės žemės sklypą. Dar pridėjo sodo namą už 509 tūkst. litų.
Taigi turto vaikams padovanojo už daugiau nei milijoną litų. Tuo metu S.Dailydka žiniasklaidai kalbėjo, kad jį tai paskatino padaryti atsiradę nekilnojamojo turto mokesčiai.
