„Mes siekiame dalykiškumo ir esame pasiryžę kalbėtis – konfliktai niekam nereikalingi. Su “Orlen Lietuva„ kalbamės nuolat, šiemet ne kartą bendravome ir dėl pervežimo tarifų, tačiau jie yra pateikę tokių pasiūlymų, kurie išeina iš bet kokios ekonominės logikos ribų. Mūsų situacija irgi nelengva, nes pervežimai smunka, aplinka sudėtinga“, – BNS sakė S.Dailydka.
Jis teigė, kad kompromiso bus siekiama, tačiau suabejojo, ar vien geležinkeliai išgelbėtų „Orlen Lietuvą“.
„Net jei ir nemokamai vežtume jų krovinius, tai „Orlen Lietuvos“ problemų neišspręstų“, – BNS sakė S.Dailydka.
Sunkumų patiria ir „Lietuvos geležinkeliai“
Premjero Algirdo Butkevičiaus kabinete vyko pasitarimas dėl AB „Orlen Lietuva tolesnės veiklos perspektyvos. Pasitarime dalyvavo Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. Ministras pirmininkas išklausė „Lietuvos geležinkelių“ poziciją dėl pervežimams taikomų tarifų, rašoma „Lietuvos geležinkelių pranešime spaudai.
„Informavome premjerą, kad mūsų taikomi tarifai yra praktiškai mažiausi Europoje, todėl sąlygos vežti krovinius yra tikrai geros, – teigė S. Dailydka. – „Orlen Lietuva“ atstovų teiginiai, neva mes Baltarusijos tranzitui taikome mažesnius tarifus, nėra korektiški. Negalima lyginti vietinių krovinių vežimo tarifų su tranzitu į Klaipėdą gabenamų krovinių tarifais. Iš Baltarusijos tranzitu į Klaipėdą gabenamų krovinių tarifas yra mažesnis, kadangi jame nėra įskaičiuotos papildomos geležinkelių paslaugos, tokios kaip privačių vagonų vežimas pakrovai ir po iškrovos, jų einamieji remontai, paruošimas, plovimas, cisternų laikymas ir kitos“.
Informavome premjerą, kad mūsų taikomi tarifai yra praktiškai mažiausi Europoje, todėl sąlygos vežti krovinius yra tikrai geros, – teigė S. Dailydka.
Premjeras taip pat buvo informuotas apie nuo šių metų pradžios „Orlen Lietuva“ susikaupusią skolą „Lietuvos geležinkeliams“ dėl pasikeitusio infrastruktūros mokesčio.
„Nuo šių metų pradžios, po Vyriausybės nutarimo, yra išaugęs infrastruktūros mokestis pavojingiems kroviniams. Taip pat ir naftos vežimui. Pirmąjį metų ketvirtį „Orlen Lietuva“ mums nepilnai apmoka už paslaugas, dėl ko šiuo metu turime susidariusią 5 milijonų litų skolą“, – sakė S. Dailydka.
S. Dailydkos teigimu, nėra lengva ne tik „Orlen Lietuvai“: „Paskutiniais metais ekonominė situacija kaimyninėse šalyse atsiliepia ir „Lietuvos geležinkelių“ krovinių srautams. Dedame itin daug pastangų siekdami išlaikyti esamus srautus – aktyviai bendraujame su savo klientais, kuriame naujus maršrutus, produktus ir paslaugas. Tai mums padeda išlikti konkurencingais“.
Vis dėlto, pasak S. Dailydkos, „Lietuvos geležinkeliai“ supranta situaciją, į kurią dėl pasaulinių naftos kainų yra patekusi „Orlen Lietuva“, tad bendrovė yra pasiruošusi ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų. Tačiau pabrėžė, kad jie neturėtų prasilenkti su elementaria verslo etika.
Geležinkelio tarifai „Orlen Lietuvai“ yra labai svarbūs, nes beveik visą produkciją koncernas iki Klaipėdos uosto, į Latviją, Baltarusiją bei Ukrainą gabena geležinkeliais.
Pernai „Orlen Lietuva“ 97 proc. krovinių gabeno geležinkeliu.
„Orlen Lietuva“: „Lietuvos geležinkeliams“ permokėjome 6 mln. Lt
Reaguodama į „Lietuvos geležinkelių“ pareiškimą, komentarą žiniasklaidai išplatino ir „Orlen Lietuva“.
Pagal įstatymą, infrastruktūros mokestį Lietuvoje gabenamiems kroviniams moka vežėjas – „Lietuvos geležinkeliai“, o ne „Orlen Lietuva“. „Orlen Lietuva“ moka „Lietuvos geležinkeliams“ vadovaujantis šalių sutartimi, pagal kurios nuostatas ne „Orlen Lietuva“ skolinga „Lietuvos geležinkeliams“ įvardintus 5 mln. litų, bet „Orlen Lietuva“ už pirmus šių metų 4 mėnesius permokėjo „Lietuvos geležinkeliams“ apie 6 mln. litų, skaičiuojant infrastruktūros mokesčio įtaką nustatant 2014 metų tarifus už produktų pervežimo paslaugas.
Be to, pažymime, kad „Lietuvos geležinkelių“ nustatyti tarifai „Orlen Lietuvos“ naftos produktams yra ženkliai didesni nei tranzitiniams kroviniams, kuriuos Lietuvos teritorija į Klaipėdos uostą veža mūsų konkurentai. Visi „Orlen Lietuvai“ taikomų tarifų klausimai buvo aptariami dvišalių derybų metu, kurios vyko nuo sausio iki balandžio mėnesiais.
Šalys susitarė, kad iki galutinio susitarimo pasiekimo ginčytina infrastruktūros mokesčio apskaičiavimo tvarka nebus taikoma „Orlen Lietuvai“, todėl, kol šios derybos nebaigtos, nėra korektiška kalbėti ir apie galimus „Orlen Lietuva“ įsiskolinimus. Laikydamasi tokio susitarimo, „Orlen Lietuva“ oficialiai iki šiol nepareiškė pretenzijų „Lietuvos geležinkeliams“ permokėtai sumai už 2014 metais suteiktas paslaugas. „Orlen Lietuva“ yra nusiteikusi konstruktyviai spręsti iškilusius klausimus tęsdama derybas su Lietuvos geležinkeliais.
