Kipro kapitalo įmonių Lietuvoje šiuo metu veikia 197 – tai sudaro 40 proc. visų minėtų įmonių. Toliau pagal populiarumą – Izraelio ir Maltos kapitalas. Izraelio kapitalo įmonių Lietuvoje veikia 86 arba 18 proc. viso sąrašo, Maltos – 33 arba 8 proc.
Europos Komisija nuolat atnaujina ofšorinių zonų sąrašą pagal tai, ar jos bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis atskleisdamos mokestinę informaciją. Šiuo metu 16 lengvatinių mokesčių valstybių ar teritorijų yra pripažįstamos kaip nebendradarbiaujančios mokesčių klausimais, 18 valstybių – kaip bendradarbiaujančios, tačiau ne iki galo atskleidžiančios duomenis, o 43 valstybės įvardijamos kaip ofšorinės, tačiau skaidriai bendradarbiaujančios su tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis.
Verta paminėti, kad pernai metais Europos Komisija į ofšorinių jurisdikcijų sąrašus įtraukė ir Rusiją, šios šalies kapitalo valdomų įmonių Lietuvoje šiuo metu veikia 598, jose dirba 538 darbuotojai.
„Įmonių akcininkų ir savininkų duomenys suteikia nemažai papildomos informacijos jų partneriams. Bendradarbiavimas su įmonėmis, kurios veikia ribotos atskaitomybės zonose, įmonėms gali kelti papildomų riziką – tiek ir dėl vis plečiamų sankcijų, tiek ir dėl pinigų plovimo grėsmės, – sako „Okredo“ vadovė dr. Gerda Jurkonienė. – Įprastos jurisdikcijos valstybės dalinasi savo duomenimis tarpusavyje, keičiasi mokestine informacija.
Tai didina verslo skaidrumą, pasitikėjimą, padeda įmonėms išvengti finansinių rizikų ir apsunkina galimybes nuslėpti tiek galutinius naudos gavėjus, tiek finansinių įmonių srautus tarp skirtingų valstybių. Informacija apie partnerių kapitalo kilmę gali padėti įmonėms tiksliau vertinti savo rizikas ir išvengti netikėtumo, kai partnerių ar net jų pačių lėšos įšaldomos dėl nuolat atnaujinamų sankcijų ar atskleidus mokestinius piktnaudžiavimus“.
Po 13 proc. šio sąrašo įmonių veikia prekybos bei informacinių technologijų srityje, 11 proc. teikia administracines ir aptarnavimo paslaugas, dar po 10 proc. teikia finansines paslaugas ar užsiima profesine, moksline bei technine veikla.
Lengvatinių mokesčių valstybių kapitalo valdomuose versluose dirba beveik 17 tūkst. darbuotojų, tačiau 191 neturi nei vieno darbuotojo. 198 įmonės, įkurtos iki 2022 m., nėra pateikę savo finansinių ataskaitų už 2021 m., 124 iš jų neturi nei vieno darbuotojo. Pernai metais buvo įkurta 114 naujų įmonių, kurių kapitalo kilmė yra ribotos atsakomybės mokestinės zonos.
„Mažas darbuotojų skaičius ir didelės apyvartos gali būti nerimą keliančiais požymiais įmonėms, kurios nori tvariai ir saugiai dirbti su užsienio kapitalo įmonėmis. Dar rimčiau reikėtų apsvarstyti bendradarbiavimą su įmonėmis, kurios nėra pateikusios finansinių ataskaitų ir neturi nei vieno darbuotojo“, – sako G. Jurkonienė.
Be to, 2022 m. Europos komisija paskelbė didelės rizikos trečiųjų valstybių, kurių nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos turi strateginių trūkumų. „Tad įmonės turėtų atidžiau stebėti savo tarptautinės prekybos partnerius ne tik dirbdami su ofšorų valdomomis įmonėmis, bet taip pat atkreipti dėmesį ir į minėtus aukštos rizikos šalių kapitalo įmones – pvz., Jungtiniai Arabų Emyratai yra įvardijami būtent tokia valstybe“, – sako G. Jurkonienė.
Verta pastebėti, kad skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, Lietuvoje visų įmonių akcininkų ir naudos gavėjų duomenys, kaupiami JADIS bei JANGIS sistemoje, nėra pilnai atskleidžiami, todėl verslas neturi galimybės tiksliai įvertinti įmonių sąsajų ir jų keliamos rizikos.
„Latvijos akcininkų duomenys atskleidžia labai įdomių akcininkų schemų, kurios, tikėtina, gali būti sutinkamas ir Lietuvoje – pvz., 80 proc. akcijų priklauso Rusijos kapitalo kilmės akcininkams, o 20 proc. akcijų valdoma Seišelių įmonės. Toks įmonės akcininkų paveikslas kuria prielaidas neskaidriai įmonės veiklai ir gali turėti realios žalos Lietuvoje veikiančioms įmonėms“, – sako „Okredo“ vadovė.
Duomenis apie įmonių akcininkus, valdybos narius, vadovus ir jų verslo sąsajas galite patikrinti atvirų duomenų platformoje „Okredo“.
