Geriausiai Lietuvos importo priklausomybė nuo kare dalyvaujančių šalių matosi energetinių produktų sektoriuje. 2021 m. Lietuva iš jų importavo produkcijos už 3,5 mlrd. eurų, šis srautas sudaro 56 proc. viso energetinių resursų importo į Lietuvą.
Reikšmingą procentinę dalį Lietuvos importe užima trąšos, riebalai bei aliejus, neorganininiai chemikalai, mediena.
Matuojant grynąją verte matyti, kad reikšmingą importo išlaidų dalį taip pat sudaro mokėjimai už plastiko gaminius, nors importo sraute šios produkcijos iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos vertė tesudaro 10 proc.
Tolesnis tiekimas iš šių trijų šalių gali būti problematiškas. Jei Lietuvos verslai, norėdami išreikšti pilietiškumą, Rusijos ir Baltarusijos produkcijos atsisako patys, tiekimą iš Ukrainos gali riboti ar visai nutraukti kasdien vis intensyvėjantys karo veiksmai.
Kad ir kas nutiktų Lietuvos importuotojai, panašu, turės ieškoti stabilesnių rinkų.
T.Povilauskas 15min teigė, kad mažiausią įtaka Lietuvos ekonomikai sudaro vartojimo prekių importas – jas yra lengviausia pakeisti, tik dažnu atveju šie pakaitalai bus brangesni.
Štai valgomosios daržovės iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sudaro apie 15 proc. importo (25 mln. eurų), cukraus ir konditerijos gaminiai – 13 proc. (9 mln. eurų), vaisiai ir riešutai – 12 proc. (43 mln. eurų). Nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų dalis sudaro 10 proc. (58 mln. eurų).
„Jei kažkurios prekės nebus lentynoje, tebūnie, nes galima atrasti pakaitalą. Kaip pavyzdys yra rusiška konditerija, alkoholiniai gėrimai. Jei tokios produkcijos nėra lentynose, galbūt tik apsidžiaugs vietiniai gamintojai“, – kalbėjo jis.
Didžiausia rizika ekspertas įvardija reikšmingą dalį sudarančias žaliavas ir komponentus, kurie praktiškai visi naudojami pramonės sektoriuje.
„Pakeisti nebus labai lengva. Pirminė rizika – jeigu mes neatsivežame iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. Bet yra ir kita rizika – jeigu, pavyzdžiui, dalį metalų dabar atsivežame iš Lenkijos, klausimas, kiek lenkai pasigamina, o kiek patys atsiveža iš tų šalių. Todėl dalis, kurią atsivežame iš Lenkijos gali irgi sustoti“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad rasti naujų rinkų tikrai įmanoma, bet tai nebus taip paprasta.
Viena iš pačių reikšmingiausių Lietuvos importo grupių yra trąšos, visgi T.Povilauskas pažymi, kad ši kategorija kiek skiriasi nuo pramonės žaliavų.
„Net jei nepatręši, užaugs šiek tiek mažiau. Bet jeigu neturėsi metalo, medienos, tam tikrų chemijos produktų, gali būti, kad juos sunku bus greitai gauti ir gamyba turės būti sumažinta ar sustabdyta“, – prognozavo jis.
