Kaip teigia VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Justas Jurevičius, po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. Lietuvos inžinerijos pramonė išgyveno nemažai pokyčių – tai ypač skatino atsivėrusios Vakarų rinkos ir siekis jose įsitvirtinti.
„Iš rinkos pasitraukė nemažai prie reiklių Europos Sąjungos rinkų nesugebėjusių prisitaikyti ir mažiau efektyvių įmonių. Jų vietą užėmė daugiausia į nišinius rinkos segmentus orientuotos įmonės, kurios diegė naujas technologijas, optimizavo gamybos procesus bei integravosi į Europos ir globalias tiekimo grandines. Šių įmonių produktai dėl savo unikalumo bei pačių įmonių gebėjimo greitai ir efektyviai įvykdyti nestandartinius užsakymus susilaukė pripažinimo ir eksporto rinkose“, – sako J. Jurevičius.
Inžinerijos pramonė eksportuoja apie 72 proc. visos Lietuvoje pagaminamos produkcijos, o 2013 m. buvo eksportuota gaminių už 6,25 mlrd. Lt – tai sudarė 13,7 proc. visos apdirbamosios pramonės eksporto
„Verslios Lietuvos“ duomenimis, dabar inžinerijos pramonė eksportuoja apie 72 proc. visos Lietuvoje pagaminamos produkcijos, o 2013 m. buvo eksportuota gaminių už 6,25 mlrd. Lt – tai sudarė 13,7 proc. visos apdirbamosios pramonės eksporto. Inžinerijos pramonės eksportas sparčiau pradėjo augti po 2009 m. krizės, t. y. 2010–2013 m. inžinerinės pramonės eksportas vidutiniškai augdavo po 9,5 proc. kasmet ir jau 2012 m. eksporto vertė viršijo prieš krizinį lygį.
J. Jurevičiaus teigimu, Lietuvos inžinerijos pramonės gaminių panaudojimo spektras užsienio rinkose varijuoja nuo aeronautikos bei gynybos sektoriaus (NASA, „Boeing“, JAV kariuomenė) iki automobilių (BMW, „Volkswagen“, MAN ir kt.) bei mašinų, mechaninių įrenginių ir elektronikos prietaisų sektoriaus („Hitachi“, „Siemens“, „Mitsubishi“).
Inžineriją skatina inovacijos
Lietuvoje stipriausios, be abejo, pirmoje vietoje – lazerių technologijos – čia Lietuva pasaulio lyderė. Taip pat šaliai gerai sekasi IT, biotechnologijų ir medicinos srityse
„Inovacijos padeda pamatus visų rūšių pramonei, o inžinerija – viena iš inovacijų sričių. Siekdamos pagerinti inžinerinės pramonės ir kitų gamybos sektorių rodiklius įmonės turi investuoti į inovacijas. Nuo kompanijų priklauso, ar žmonių sukurtos inovatyvios idėjos bus perkeltos į įmonių procesus ir produktus, kurios kurs vertę visuomenei. Kalbant apie šakas, kur inovacijos Lietuvoje stipriausios, be abejo, pirmoje vietoje – lazerių technologijos – čia Lietuva pasaulio lyderė. Taip pat šaliai gerai sekasi IT, biotechnologijų ir medicinos srityse. Danija, išskyrus lazerius, taip pat stipri šiose šakose, todėl tai geras bendradarbiavimo ir pelno iš šių inovatyvių sričių kūrimo pagrindas, – sako Danijos ambasadorius Lietuvoje Jorgen Molde. – Vienas iš mūsų tikslų – peržengti sienas ir padėti įmonėms bendradarbiauti. Kadangi Lietuva ir Danija panašios ir geografiškai, ir kultūriškai – turi panašią verslo kultūrą, todėl mums lengva rasti bendrą kalbą.“
Kaip teigia J. Molde, šalys, norėdamos skatinti ekonomiką, turi bendradarbiauti, dalintis patirtimi ne tik tarp įmonių šalies viduje, bet ir su užsieniu.
Europos Sąjungos duomenimis, Lietuvos inovacijų indeksas nuo 2006 m. paaugo 2,58 proc., o Danijos – 0,89 proc. Tačiau Danija yra viena iš Europoje pirmaujančių šalių inovacijų srityje, o Lietuva vis dar beveik dvigubai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Tarptautinės inžinerinės pramonės parodos „Balttechnika 2014“ metu Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks Danijos prekybos rūmų organizuojama konferencija „Inovacija – nuo idėjos iki įvykdymo“. Joje Danijos ir Lietuvos specialistai dalinsis patirtimi bei demonstruos, kaip novatoriškos idėjos tampa pelningos verslui, dalinsis Danijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse pasisemta patirtimi bei praktika, ieškos partnerių idėjų komercializavimui. Gegužės 20–22 d. parodoje „Balttechnika 2014“ vyks keliasdešimt specialistams, verslui ir akademinei visuomenei skirtų renginių apie inžinerinės pramonės įmonių kooperacijos galimybes, metalo apdirbimą ir suvirinimą, pramonės objektų priežiūrą bei valdymą Lietuvoje ir užsienyje. Šiemet parodoje dalyvaus 130 įmonių iš 16 pasaulio valstybių. Įėjimas į parodą nemokamas.
