Eidamas naujas pareigas, S.Barsteiga ir toliau vadovaus Šveicarijos inžinerinių paslaugų ir konsultacijų bendrovės „CSD ENGINEERS“ padalinio Lietuvoje UAB „CSD INŽINIERIAI“ įgyvendinamiems vandentvarkos, atliekų tvarkymo ir aplinkosaugos projektams.
Pasak LKATA tarybos pirmininko Mariaus Kubiliaus, paskyrusi naują vadovą ir atlikusi išsamų veiklos auditą, asociacija sieks kuo greičiau atsinaujinti ir persitvarkyti iš reaktyvaus asociacijos narių interesų atstovavimo partnerio į pokyčių partnerį asociacijos nariams. „Tikimės, kad Simono Barsteigos sukaupta patirtis ir naujoviškas strateginis požiūris į aplinkos tvarkymo sistemas padės ir visai asociacijai ir jos asociacijos nariams prisitaikyti prie naujos realybės, užkoduotos Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos skatinimo politikoje", – sako M.Kubilius.
„Lietuvos atliekų tvarkymo ir komunalinių paslaugų sfera per artimiausius dešimt metų turės pasikeisti neatpažįstamai, nes sektoriaus įmonės privalės greitai prisitaikyti prie ES inicijuotų ir palaikomų didžiulių privalomų pokyčių šalyse narėse taikyti žiedinės ekonomikos principus – išteklius naudoti beveik be galutinių atliekų. Vienas iš reikšmingų pokyčių – nuo 2024 metų turėtų startuoti atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš gyventojų. Tai paveiks ne tik visą atliekų sektorių, nes po atskiro maisto atliekų išrūšiavimo komunalinis atliekų srautas turėtų būti švaresnis, bet ir visus šalies gyventojus, nes reikės ugdyti naujus rūšiavimo įpročius. Taip skatinsime ne tik rūšiavimą, bet ir mažinsime maisto švaistymą ir didinsime tvarų maisto atliekų perdirbimą“, – teigia S.Barsteiga.
Pasak naujojo asociacijos direktoriaus, vienas didžiausių iššūkių viskam atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriui – didžiausią potencialą žiediniam ciklui turinčio atliekų – plastiko, pakuočių, tekstilės gaminių, maisto, elektronikos – srauto perdirbimas ir antrinis panaudojimas. „Šių atliekų perdirbimui skirsime ypatingą dėmesį, padėsime ir asociacijos nariams prisitaikyti prie visiškai naujos verslo aplinkos. Turėsime tapti pavyzdžiu ir partneriu valstybei bei regionams formuojant tinkamą visuomenės nuomonę ir požiūrį į žiedinę ekonomiką – pradedant nuo perteklinio vartojimo kultūros keitimo ir baigiant atliekų rūšiavimo, išmetimo, tvarių perdirbo būdų ir galimybių gyventojams prisidėti supažindinimo“, – sako S.Barsteiga.
Pasak LKATA vadovo, sektoriaus įmonėms labai svarbu didinti veiklos efektyvumą bei užsitikrinti stabilias plėtros galimybes. „Sieksime sutelkti esamus narius ir pritraukti naujus narius, atsinaujinsime ir padėsime asociacijos nariams greičiau prisitaikyti prie planuojamų pokyčių, iš esmės pakeisiančių dabartinį Lietuvos atliekų tvarkymą Lietuvoje. Dėl planuojamų žaliųjų pirkimų ir visos ekonomikos pokyčio neapsieisime be gilios skaitmeninės transformacijos ir kasdienių inovacijų, kurių dėka bus galima užtikrinti naujas verslo plėtros galimybes šio pokyčio metu“, – teigia S.Barsteiga.
Pasak S.Barsteigos, daugelis sektoriaus įmonių bando prisitaikyti prie laukiančių pokyčių dirbdamos pavieniui, trūksta kokybiškų konsultacijų. Viena iš opių problemų įmonėms – darbuotojų trūkumas, todėl vienu iš asociacijos tikslų bus sektoriaus įmonių darbdavio įvaizdžio gerinimas, jaunimo pritraukimas.
„Tik dirbdami kartu, vienydami, dalindamiesi ir inovuodami galėsime užtikrinti mūsų įmonių finansinę sėkmę bei Lietuvos valstybės žiedinės ekonomikos ir atliekų tvarkymo strateginių tikslų įgyvendinimą“, – sako naujasis asociacijos vadovas.
Tikslas – iš „laukinių Vakarų“ į žiedinę ekonomiką
S.Barsteigos teigimu, nors jau daugelį metų Lietuvos atliekų sektorius turi labai aiškias gaires ir uždavinius pagal ES atliekų teisės aktus, kuriuos sistemingai ir kryptingai įgyvendinat niekam neturėtų kilti problemų dėl ilgalaikių strategijų ir tikslų, tačiau šiame sektoriuje itin stipriai susipina privačių ir valstybinių įmonių interesai.
„Valstybinėje strategijoje atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektorius vis dar neužima deramos vietos, nors Vakarų Europoje tai viena svarbiausių sričių. Daug skirtingų interesų lemia, kad sektoriuje vis dar trūksta pasitikėjimo vieni kitais ir tebegalioja „laukinių Vakarų“ taisyklės. Sektorius ilgą laiką veikė nenormalioje, sunkiai prognozuojamoje ir ne konkurencijos principais grįstoje verslo aplinkoje, o tai neskatino inovacijų ir progreso. Tikime, kad stiprėjanti ir vis daugiau į progresą orientuotų narių vienijanti asociacija pamažu gali tapti sektoriaus kokybės ženklu, stipriu partneriu valstybei, bei užtikrinti žiedinės ekonomikos progresą Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį S.Barsteiga.
