Tai pirmoji istorijoje bendra Baltijos šalių svetingumo sektoriaus atstovų akcija, paskatinta netoliaregiškos visų trijų šalių politikos. Maitintojai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad nesiėmus ryžtingų veiksmų dėl PVM maitinimo sektoriui sumažinimo, visame regione maitinimo verslas stumiamas į bankrotą arba šešėlį, stabdomas maitinimo sektoriaus skaidrėjimo procesas ir kenkiama visam turizmo sektoriui, užtikrinančiam reikšmingą dalį valstybės pajamų.
„Vyriausybės prašome sugrįžti į Europą ir nustatyti 9 procentų PVM tarifą maitinimo paslaugoms neribotam laikui. Mūsų įsitikinimu, tai padėtų išsaugoti esamas ir sukurti naujas darbo vietas, leistų padidinti mokesčių surinkimą bei įsidarbinimo galimybes labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Lengvatinis PVM tarifas prisidėtų prie gastronominio turizmo augimo, stiprintų šalies įvaizdį ir pritrauktų daugiau turistų, ieškančių kulinarinių patirčių“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
21 iš 27 Europos Sąjungos šalių nuo 2009 metų taiko sumažintą PVM tarifą, tuo tarpu Lietuva yra vienintelė šalis, kuri 2024 metų sausį PVM tarifą padidino iki 21 proc. Maitinimo ir gėrimų veiklos apyvartos Lietuvoje 2024 m. sausio-spalio mėn., palyginti su 2023 m. sausio-spalio mėn., sumažėjo 7,1 proc. Maitinimo sektorius yra didelės rizikos verslų zonoje ir bankrotų skaičius yra vienas didžiausių Lietuvoje – 2024 pirmąjį pusmetį šiame sektoriuje bankrutavo 33 įmonės. Tarp visų verslo sektorių maitinimas pasižymi ir mažiausiu pelningumu.
Maitinimo verslas yra išskirtinai smulkus, šioje srityje dirba daugiau kaip 40 tūkst. darbuotojų iš jautrių sričių - jaunimo, moterų, žemos kvalifikacijos asmenų, darbuotojų regionuose. Tad masiniai maitinimo įstaigų uždarymai neigiamai paveiks tiek šalies ekonomiką, tiek padidins socialines rizikas – nedarbo augimą, socialinę nelygybę, regionų atskirtį.