Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas G.Bagušinskas mano, kad neramumai Kazachstane gali paveikti ir su šia šalimi dirbančias Lietuvos įmones, tačiau poveikio mastas priklausys nuo to, kiek užsitęs politinė krizė.
„Kai šalyje neramumai, sutrinka gyvenimas, prekyba, tad tiems, kurie dirba su šita šalimi, atsiras strigimų. Tik klausimas, ar tai laikini strigimai, ar gyvenimas išsbalansuos ilgam ir šalis paklius į krizę. Jei krizė bus, mes tai pajusime, nes Kazachstanas – net svarbesnė rinka negu Kinija“, – 15min teigė G.Bagušinskas.
Pasak jo, Lietuvos maisto gamintojų produkcija Kazachstane, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, buvo žinoma dar nuo senų laikų. Iki Rusijai įvedant embargo lietuviškiems maisto produktams, Lietuvos gamintojai aktyviai dalyvaudavo parodose Maskvoje, buvo mėgiami vietinių vartotojų.
„Buvome žinomi Rusijoje, o jei tu žinomas Rusijoje, tai žinomas ir Kazachstane, Uzbekistane, Kaukazo regione. Rusijai įvedus embargą, išnyko viena rinka, bet šitos rinkos liko ir neužsidarė. Kazachstanas išliko kaip bazė, į kurią keliauja produktai, o kai kurie po to tranzitu vyksta į kaimynines šalis“, – pabrėžė verslo asociacijos vadovas.
Tiesa, jis pridūrė, kad iš Lietuvos gamintojų čia dirba tik nedidelė dalis – bet tie, kurie dirba, ją laiko svarbia rinka. O didžioji dalis eksporto į šią rinką sudaro reeksportas iš kitų šalių.
Iš Lietuvoje gaminamų maisto produktų G.Bagušinskas išskyrė dvi kategorijas, kurios labiausiai įsitvirtinę Kazachstane – pieno produktai ir šaldyti žuvies gaminiai.
Rusijai įvedus embargą, išnyko viena rinka, bet šitos rinkos liko ir neužsidarė. Kazachstanas liko kaip bazė, į kurią keliauja produktai, o kai kurie po to tranzitu vyksta į kaimynines šalis.
Žuvies produktai Kazachstane paklausūs nuo seno, tad į Baltijos šalis žiūrėta, kaip į potencialias rinkas, iš kur galima importuoti žuvies.
Tai, kad didžioji dalis Lietuvos eksporto į Kazachstaną – reeksportas, pagrindžia ir statistika. „Versli Lietuva“ analizė atskleidžia, kad beveik dešimtadalį (9,3 proc.) Lietuvos prekių eksporto į Kazachstaną 2020 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o 91 proc. – prekių reeksportas.
Kazachstanas – 8 didžiausia reeksporto rinka Lietuvai, bet tik 44 rinka lietuviškos kilmės prekių eksportui.
2020 metais į Kazachstaną iš Lietuvos eksportuota produkcijos už 391 mln. eurų, iš jų lietuviškos kilmės prekių – už 36 mln. eurų.
Lietuviškos kilmės prekių į Kazachstaną eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė pienas ir pieno produktai – 36 proc. arba 13 mln. eurų ir tai šiems produktamsbuvo 8-a didžiausia eksporto rinka. Toliau rikiuojasi mineralinis kuras – 9,6 proc. arba 3,5 mln. eurų, įvairūs maisto produktai – 7,5 proc. arba 2,7 mln. eurų, vata, veltinys, specialieji verpalai, virvės bei jų dirbiniai – 7,2 proc. arba 2.6 mln. eurų, baldai – 6,7 proc. arba 2,5 mln. eurų.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas kalbėdami su BNS vylėsi, kad neramumai Kazachstane – laikinas epizodas, todėl poveikis Lietuvos eksportuotojams turėtų būti neženklus.
Svarbi rinka vežėjams
Kazachstanas nuo seno užima gana svarbią vietą ir Lietuvos logistikos sektoriuje. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, 2021 m. su Kazachstanu ir kitomis Centrinės Azijos rinkomis dirbo 166 transporto įmonės, kurių autoparką sudaro 3630 vilkikų.
Tad „Linava“ prognozuoja, kad neramumai Kazachstane gali finansiškai paveikti transporto įmones, dirbančias regione.
„Vakariečių transporto įmonės nenorėdavo, bijodavo ten dirbti, todėl dirba su Lietuvos įmonėmis, kurie krovinį paėmusios Vakarų Europoje gali nuvežti iki Kazachstano – ir kalbą moka, ir mentalitetą žino“, – pasakojo G.Bagušinskas.
„Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas BNS teigė, kad kai kurie vežėjai, vežantys krovinius į Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, Tadžikistaną jau susiduria su sunkumais, nes klientai jau savaitei stabdo arba atsisako siųsti krovinius į šiuos kraštus arba per šiuos kraštus.
„Versli Lietuva“ analizės duomenimis, 2020 m. Kazachstanas buvo 24-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuriai teko 0,6 proc. arba 64 mln. eurų viso Lietuvos paslaugų eksporto. Iš Lietuvos į Kazachstaną daugiausia buvo eksportuota transporto paslaugų – 84 proc. arba 53 mln. eurų ir tai buvo 20-a didžiausia eksporto rinka.
G.Bagušinskas pabrėžia, kad užsitęsus politinei krizei, labiausiai nukentės tos Lietuvos įmonės, kurie savo eksporto portfelyje turi ir kitas rizikingas šalis.
„Jei turi Kiniją, Baltarusiją, Kazachstaną – sudėjus visas, jau yra ką veikti. Ukraina dar nori kvotas pieno produktams įvesti. Kol kas per pastaruosius mėnesius praradimų ir rizikų daugiau nei galimybių. Gerai, kad įmonės diversifikavę rinkas, išsiskaidę rizikas. Svarbu nepriklausyti nuo vienos rinkos 30-40 proc.“, – komentavo G.Bagušinskas.
Lietuvos eksportas į Kazachstaną menksta
Naujausia „Versli Lietuva“ parengta analizė apie Lietuvos ir Kazachstano dvišalius santykius atskleidžia, kad 2020 m. Kazachstanas buvo 18-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko tik 1,4 proc. viso eksporto.
Per visus metus į Kazachstaną iš Lietuvos eksportuota produkcijos už 391 mln. eurų. Palyginimui, tais pačiais metais Kinija buvo 22-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 1,1 proc. arba 316 mln. eurų viso Lietuvos prekių eksporto.
Tiesa, pastaruoju metu Lietuvos eksportas į Kazachstaną mažėjo. Kaip teigiama „Versli Lietuva“ apžvalgoje, palyginti su 2019 m. Lietuvos prekių eksportas į Kazachstaną sumažėjo 9,3 proc. – daugiausiai dėl pieno ir pieno produktų eksporto mažėjimo. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Kazachstaną sumažėjo beveik vienu procentu.
Per 2021 m. sausio-spalio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Kazachstaną palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu mažėjo dar 12 proc. arba 38 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kazachstaną, palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu, didėjo 5,8 proc. arba 1,8 mln. eurų.
Traukėsi ir paslaugų eksporto dalis. Per 2020 m. Lietuvos paslaugų eksporto vertė į Kazachstano rinką sumažėjo 18 proc. iki 64 mln. eurų. Per 2021 m. I pusm. Lietuvos paslaugų eksportas į Kazachstaną, palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu, dar mažėjo 0,7 proc.
Tiesa, skirtingai nei Kinija, kaip importo rinka Kazachstanas nėra labai svarbi Lietuvai.
2020 m. Kazachstanas buvo 16-a didžiausia Lietuvos prekių importo rinka – iš Kazachstano importuota prekių už 600 mln. eurų ir jai teko 2,1 proc. viso Lietuvos prekių importo. Palyginimui, 2020 m. Kinija buvo 7-a didžiausia Lietuvos prekių importo rinka ir jai teko 4 proc. (1,2 mlrd. eurų) viso Lietuvos prekių importo.
Iš Kazachstano 2020 m. daugiausia importuota mineralinio kuro – 97 proc. arba 580 mln. eurų (2-a didžiausia importo rinka), žuvų ir vėžiagyvių – 1,1 proc. arba 6,7 mln. eurų, medvilnės.
Praeitą savaitgalį Kazachstane protestai įsiplieskė po to, kai sausio 1-ąją buvo netikėtai dvigubai pabrangintos suskystintos dujos (LPG), naudojamos kaip kuras automobiliams.
Antradienį tūkstančiai dėl dujų pabranginimo įtūžusių žmonių išėjo į šalies didžiausio miesto Almatos gatves, o policija ėmėsi juos vaikyti ašarinėmis dujomis ir kurtinamosiomis granatomis.
