Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko tyrimą, kuriame aiškinosi, ką apie mokslą ir įdarbinimo galimybes mano potencialūs darbdaviai (apklausti 1099), moksleiviai, absolventai ir magistrantai.
Pasirodo, darbdaviai, bendraudami su universitetus baigusiu jaunimu, labiausiai pasigenda gebėjimo priimti sprendimus ir mąstyti analitiškai.
Be to, apklausa atskleidė, kad darbdaviai ir būsimi darbuotojai tuos pačius dalykus vertina skirtingai. Pavyzdžiui, net 58 proc. absolventų įsivaizduoja, kad aukštoji mokykla darbo rinkai juos parengia tinkamai. Tačiau tik 27 proc. darbdavių galvoja tą patį.
Priėmimo į darbą kriterijai – labai įdomi dalis. Tik 20 proc. darbdavių rūpi, kokiais balais mokėsi potencialus darbuotojas.
Mokiniai (54 proc.) mano, kad darbdaviai vis dar teikia prioritetą universiteto diplomui.
„Nieko panašaus, – mitą sugriovė D.Pavalkis. – Tam reikšmės teikia tik 37 proc. darbdavių. Aišku, šiuo atveju atotrūkis tarp įsivaizdavimų ne toks didelis, tačiau neatitiktis išlieka.“
Ne pažymiai svarbiausia
Apklausiant darbdavius domėtasi, kodėl jie nenoriai priima studentus praktikai. Dauguma pagrindine priežastimi įvardijo žmogiškųjų išteklių įmonėje stoką, investicijų į studentą neatsiperkamumą, per menką studentų pasirengimą ir per trumpą praktikos laikotarpį.
„Todėl mes ir kalbame apie praktinio mokymo svarbą tiek profesiniame, tiek koleginiame ar universitetiniame rengime. Pažvelkime, kiek mokymo įstaigos turi privalomos praktikos laiko: universitetai – 15 kreditų, kolegijos – 30, meno studijos – 18, kitos – 24 kreditus“, – lygino D.Pavalkis.
Priėmimo į darbą kriterijai – irgi labai įdomi tyrimo dalis. „Tik 20 proc. darbdavių rūpi, kokiais balais mokėsi potencialus darbuotojas. Tuo metu moksleiviai įsitikinę, kad, jei mokysis gerai, tai jiems garantuos gerą darbą ir uždarbį“, – tyrimo rezultatus apžvelgė ministras.
Tuo metu darbdaviai prioritetą, pasirenkant kandidatus, pirmiausia teikia turimų žinių ir įgūdžių lygiui, požiūriui į darbą, turimoms vertybėms ir, žinoma, patirčiai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, verslininkas Robertas Dargis prisipažino, kad nėra matęs nė vieno savo darbuotojo pažymių knygelės, atestato ar diplomo.
„Svarbiausia kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandoje, rasti sprendimą sudėtingoje situacijoje, nes gatavų receptų neturime. Jei pats nerasi – konkurentas tave apeis. Tokie dalykai per 2–3 mėnesius atsiskleidžia“, – aiškino R.Dargis.
Svarbiausia kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandoje, rasti sprendimą sudėtingoje situacijoje, nes gatavų receptų neturime.
Jį stebina ir neramina tai, kad dabartiniai mokiniai ketvirtadalį vertina daugiau nei trečdalį, nes 4 daugiau nei 3.
60 proc. kuria savo verslą
Europos Sąjungos parengtos prognozės skelbia, kad iki 2020 metų bendrijai papildomai reikės apie 16 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Siekiama, kad iki tol bent 40 proc. žmonių iki 35 metų turėtų aukštąjį išsilavinimą.
„Lietuvoje jau turime 45 proc., todėl mes kalbame ne apie aukštojo mokslo apimties didinimą, o apie kokybę, atitikimą rinkos poreikių, geresnę praktinę patirtį“, – aiškino D.Pavalkis.
Europos profesinio mokymo plėtros centro duomenimis, Lietuvoje aukštojo mokslo rengimas turėtų mažėti 8–9 proc. o vidurinio išsilavinimo su amato įgijimu didės apie 18 proc.
10 proc. studentų profesinė mokykla atlieka socialinę funkciją. Jie ateina, nelabai ką išmoksta, bent bent jau neina į gatvę ir nusikaltimo keliu.
D.Pavalkis sakė, kad apie 60 proc. profesines mokyklas baigusių jaunuolių sukuria savo verslą, apie 15 proc. tęsia mokslus kolegijose, dalis išeina į vaiko priežiūros atostogų, emigruoja.
„10 proc. studentų profesinė mokykla atlieka socialinę funkciją. Jie ateina, nelabai ką išmoksta, bent bent jau neina į gatvę ir nusikaltimo keliu“, – kalbėjo D.Pavalkis.
Kasmet Lietuvos profesinės mokyklos parengia apie 25 tūkst. darbininko profesiją įgijusių žmonių.
Iš valstybės biudžeto profesiniam mokymui kasmet skiriama apie 280 mln. litų.
