Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos oro uostų neaviacinės veiklos pajamos augo trečdaliu iki 14,5 mln. eurų

Lietuvos oro uostams susumavus 2018 m. rezultatus, ypač išsiskyrė pajamos iš neaviacinės veiklos. Šis faktas įrodo, kad keleiviai yra linkę naudotis oro uostuose teikiamomis papildomomis paslaugomis – kavinėmis, parkavimo aikštelėmis, parduotuvėmis ir kitomis – ir nepozicionuoja oro uostų tik kaip orlaivių sustojimo „stotelės“, teigiama bendrovės išplatintame pranešime.
Emigracija
Oro uoste / Svajūno Stroino / 15min nuotr.

Pernai Lietuvos oro uostų pajamos iš neaviacinės veiklos siekė 14,5 mln. Eur ir buvo net 30 proc. didesnės negu 2017 m. Oro vartuose veikiančių kavinių ir restoranų apyvarta, palyginti su 2017-aisiais, augo net 50 proc., o pardavimai, tenkantys vienam keleiviui, šoktelėjo 26 proc. Šis augimas ženkliai viršijo keleivių skaičiaus pokytį – pernai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartuose buvo aptarnauta 6,3 mln. keleivių, t. y. 19 proc. daugiau negu prieš metus.

„Tai, kad žmonės oro uostuose neperka – mitas. Visuose trijuose Lietuvos oro uostose stebime keleivius ir matome, kad jie naudojasi sukurtomis paslaugomis: vienas palieka parkuoti automobilį savaitei, kitas pavalgo prieš skrydį, trečias perka lauktuves ir pan.“, – pranešime cituojamas Lietuvos oro uostų komercijos direktorius Justinas Stepšys.

Jo pastebėjimu keleivių naudojimąsi papildomomis paslaugomis lemia ne tik besikeičiantys įpročiai, bet ir pačių prekybos ar maitinimo partnerių plečiamas asortimentas, patogesnis lankomų vietų išdėstymas, bei, žinoma, pats augantis keleivių skaičius.

Kasmet vis geresnių rezultatų leidžia pasiekti ne tik naujų paslaugų plėtra bet ir esamų – kavinių ir restoranų – efektyvus veiklos organizavimas, kai darbuotojų kiekis pritaikomas prie piko valandų, sudarant sąlygas aptarnauti didelius keliautojų srautus. Dauguma kavinių ir restoranų yra įsikūrę šalia laipinimo vartų, tad keleiviams patogu apsilankyti.

Pernai daugėjo ir pačių maitinimo įstaigų. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto atvykimo terminale veiklą pradėjo vykdyti kavinė-kepykla „Crustum“, itin mėgiama keleivių „sustojimo“ vieta. Keliautojų patogumui, išvykimo terminale išsiplėtė restoranas „PANK‘olis“ – jis pasipildė alaus mėgėjams skirta zona „Beer Gate“. Jau vasario mėnesį Vilniaus oro uoste duris atvers ir dvi „Charlie Pizza“ picerijos.

Kiek mažiau pardavimai augo Kauno ir Palangos oro uostuose. Kaune savo potencialą parodė dar 2017 m. įrengtos naujos parduotuvės bei kavinės, o Palangoje didesni paslaugų pasiūlos pokyčiai suplanuoti 2019-iesiems.

J.Stepšys taip pat pastebėjo ryškėjančią tendenciją, kad vis dažniau keleiviai yra linkę daugiau laiko ir pinigų skirti apsilankymui oro uosto kavinėse nei parduotuvėse. Klientų elgsenos analizės rodo, kad vartotojams vis svarbesnė tampa galimybė patirti kažką malonaus nei tiesiog pirkti. Į malonią atmosferą ir teigiamas emocijas perteikiančias kavines ir restoranus keliautojai dažniau užsuka praleisti iki skrydžio jiems likusio laiko, todėl investuojama daug jėgų ir pajamų oro uostuose kuriant patrauklias maitinimo zonas.

Stabilų neaviacinių pajamų augimą bendrovė Lietuvos oro uostai fiksuoja kasmet. 2016-aisiais jis sudarė 13 proc., o 2017-aisiais – 8 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?