Per penkis mėnesius aptarnauta 19,4 tūkst. skrydžių – 2,3 karto daugiau nei pernai, bet 20,4 proc. mažiau nei užpernai, skelbia Lietuvos oro uostai.
Vien gegužę per šalies oro vartus keliavo 527,8 tūkst. keleivių – beveik 6 kartus daugiau nei pernai gegužę, bet 14 proc. mažiau nei 2019-ųjų gegužę. Aptarnauta daugiau nei 5 tūkst. skrydžių – 2,2 karto daugiau nei prieš metus, bet 11 proc. mažiau nei užpernai.
Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, vasaros sezono metu tikimasi dar spartesnio aviacinių srautų atsigavimo. Jo manymu, prie to prisidės tiek pandeminių ribojimų atsisakymas, tiek krypčių pasiūla, tiek augantis atostogaujančių keliautojų skaičius.
Pasak jo, remiantis tarptautinių aviacijos duomenų bazių prognozėmis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuva ir toliau išlaikys lyderių pozicijas Baltijos šalyse ir Europoje pagal pasiūlos atsistatymą.
„Kauno oro uostas sparčiai įsibėgėjo ir, regis, nesiruošia sustoti. Balandžio ir gegužės mėnesiais šiame oro uoste stebėjome aktyvų augimą, kuris net lenkia 2019 metais fiksuotus aviacinių srautų rekordus. Tikimės, kad šis augimas nesustos ir toliau“, – pranešime sakė A. Stikliūnas.
Šių metų gegužę per Kauno oro uostą keliavo per 107 tūkst. keleivių – beveik dešimt kartų daugiau nei prieš metus ir 4,8 proc. daugiau nei užpernai. Skrydžių skaičius siekė 1,1 tūkst. – atitinkamai 2,4 karto ir 18 proc. daugiau.
Vilniaus oro uoste gegužę aptarnauta 395 tūkst. keleivių – 5,2 karto daugiau nei prieš metus, bet 19,1 proc. mažiau nei užpernai. Aptarnauta 3,7 tūkst. skrydžių – 2,2 karto daugiau nei prieš metus, 17,7 proc. mažiau nei užpernai.
Palangos oro uoste keliavo 25 tūkst. keleivių – 13 kartų daugiau nei prieš metus, bet 14,3 proc. mažiau nei užpernai. Aptarnauti 353 skrydžiai – 58,3 proc. daugiau nei prieš metus, bet 13,9 proc. mažiau nei užpernai.
Šiemet sausį-gegužę šalies oro uostuose pergabenta 8,2 tūkst. tonų krovinių – 0,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 23,2 proc. daugiau nei užpernai.
