Seimo komitete trečiadienį Asta Sungailienė sulaukė klausimų, kodėl buvo pralaimėtas pensijų pristatymo konkursas – tai esą galėjo lemti, kad šių metų pradžioje vėlavo jų pristatymas Vilniuje ir Kaune.
Lietuvos pašto vadovė tikino, kad konkurse įmonė stengėsi pateikti kuo mažesnę kainą, nepaisant augusių sąnaudų.
Nežino, kaip galėjo tilpti į tokią kainą
„Lietuvos paštas dalyvavo „Sodros“ skelbtame konkurse, pateikė pasiūlymą kainos, kuri buvo 12 proc. žemesnė nei prieš tai buvusių trejų metų konkurso sąlygomis (...). Mes iš visų kitų šiame konkurse dalyvavusių žaidėjų mokame aukščiausius atlygius. Kokiu būdu kiti rinkos dalyviai gali nemokėti arba mokėti tokius žemus atlygius, mes negalėtume pakomentuoti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė A.Sungailienė.
Opozicinės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma stebėjosi, kad Lietuvos paštas nediferencijavo įkainių ir esą todėl pralaimėjo konkurencinę kovą didmiesčiuose.
„Dėl to jūs pralošėte ten, kur konkurentai didžiuosiuose miestuose pasiūlė mažesnius įkainius, o jūs su savo vienodu įkainiu gavote tik tuos „blogiausius“ rajonus, kur kaštai yra didesni. (...) Atrodo, kad primityviai ir komerciškai aplaidžiai nuėjote į konkursą, lyg norėtumėte padovanoti pensijų pristatymą privatininkams“, – kalbėjo konservatorių politikas.
Jis teigė, kad Lietuvos paštas ir „Sodra“ turėtų geriau bendradarbiauti pensijų klausimu.
„Sakykime, jeigu būtų reikalavimas, kad privalo pensijas pristatyti darbo laiku, šviesiu paros metu, jau būtumėte pranašesni, nes tie privatininkai, pasisamdę visokius antraeilininkus, kurie ateina kone naktį, gąsdina žmones su tuo pensijų pristatymu – dėl tokių dalykų juk galima kalbėtis“, – aiškino J.Razma.
Lietuvos pašto vadovė teigė, kad bendraujama su visais klientais, tačiau tai įmonė pasirengusi daryti tik įstatymo ribose.
„Sodra“ yra vienas iš mūsų klientų, su visais aiškinamės jų poreikius, bet, be jokios abejonės, bendradarbiaujame tiek, kiek tai yra skaidriai leistina. Ir vertinome atsakingai, ir vertinsime, ir mums šios paslaugos labai svarbios, mes su visiška atsakomybe dalyvavome konkurse ir tikrai nepriimu to, kad neatsakingai atlikome savo darbą“, – aiškino A.Sungailienė.
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus pristato ne Lietuvos pašto darbuotojai, o „Sodros“ konkursus laimėjusios įmonės.
Lietuvos paštas praėjusią savaitę laikinai perėmė įmonės „Bastaras“ įsipareigojimus pristatyti pensijas Vilniuje bei Kaune, kur jų laiku – iki sausio 26 dienos – negavo keli tūkstančiai pensininkų. Todėl sutartis su „Bastaru“ buvo nutraukta.
Rokas Masiulis: Paštas nebuvo pasiruošęs konkurencijai
Valstybės valdomas Lietuvos paštas patyrė didelį finansinį smūgį, prieš 6 metus valstybei liberalizavus pašto rinką, teigia susisiekimo ministras. Rokas Masiulis įsitikinęs, kad įmonė nebuvo pasiruošusi konkurencijai siuntų rinkoje, o galimybėmis pasinaudojo Prancūzijos, Vokietijos ir Estijos valstybinės pašto įmonės.
R.Masiulio teigimu, Lietuvos pašto situacija dabar „nėra ideali“, o tai lėmė ir 2012–2013 metais liberalizuota pašto rinka.
„Staiga į patį pelningiausią sektorių – siuntų išnešiojimą – pateko Vokietijos, Prancūzijos, Estijos valstybiniai paštai (...) Jie iš karto metėsi į patį pelningiausią siuntų sektorių ir didžiąja dalimi iš Lietuvos pašto jį paveržė. Ir Lietuvos paštas netekęs rimtų pinigų srautų buvo dar labiau suspaustas, turėjo atleidinėti paštininkus, uždarinėti skyrius“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį teigė R.Masiulis.
Pasak jo, tik šiemet, „vos ne vos išgyvenęs laukinėje kovoje“, Lietuvos paštas stabilizavo pinigų srautus, ėmėsi didesnių investicijų.
„Vos vos išgyvenęs, jis po truputį vis sėkmingiau konkuruoja su atėjusiais, bet tie atėjusieji, kurie užėmė jau dabar apie 60 proc. rinkos, iš Lietuvos pašto atėmę, jie neturi jokių socialinių įsipareigojimų – nei paveldinių pastatų, nei kitų dalykų (...) Lietuvos paštas yra presinguojamas tų pačių valstybinių kitų šalių paštų. Pavyzdžiui, „Omniva“, – atrodo, privati įmonė, bet tai yra valstybinis Estijos paštas“, – sakė R.Masiulis.
Gauna apie pusę pajamų
Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė pridūrė, kad iš siuntų paštas gauna apie pusę pajamų.
„Maždaug 45 proc. visų metinių pajamų mes gavome iš augančios rinkos dalies, kur yra pati aršiausia konkurencija – tai yra daiktų siuntimo paslaugos. Dominuojančiai tai yra dėl elektroninės prekybos siunčiamos prekės (...) Pagrindiniai mūsų konkurentai – kitų šalių valstybės valdomi paštai, jų siuntų rinkos žaidėjai – tai būtų DPD Prancūzijos pašto įmonė, Vokietijos pašto DHL ir šiai dienai nedidelė, tačiau sparčiai auganti Estijos pašto „Omnivos“ dalis“, – teigė A.Sungailienė.
Lietuvos pašto grupė pirmąjį 2018 metų pusmetį uždirbo 2,168 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno (2017 metais tuo pat metu patyrė 859 tūkst. eurų grynųjų nuostolių), jos pajamos siekė 40,267 mln. eurų (35,748 mln. eurų).
2017 metais Lietuvos pašto grupė uždirbo 1,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno (2016 metais – 19 tūkst. eurų), pajamos padidėjo 7 proc. iki 76,9 mln. eurų.
100 proc. Lietuvos pašto akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija.
