Lietuvos paštas nuo kovo pradžios atsidūręs klientų nemalonėje – gyventojai įmonę užvertė skundais dėl kelias savaites ar net mėnesį vėluojančių siuntų.
Šias problemas sukėlė ne tik smarkiai išaugęs siuntų kiekis, bet ir kovo 1-ąją paleistos robotizuotos siuntų skirstymo linijos startas. Šis projektas Lietuvos paštui kainavo 24 mln. eurų.
Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė interviu 15min tvirtino, kad Lietuvoje pristatomų siuntų problemos jau išspręstos, tačiau vis dar vėluojama pristatyti iš užsienio į Lietuvą atkeliaujančias siuntas. Tokios siuntos sudaro net 45 proc. viso srauto, tačiau A.Sungailienė žada, kad šie nesklandumai bus įveikti iki balandžio.
Interviu metu A.Sungailienė taip pat paaiškino, kodėl įmonė nepasekė kolegų britų pašto pavyzdžiu išaugus darbo krūviui dirbti sekmadieniais, kaip pasikeitė klientų įpročiai, kodėl pernai Lietuvos paštas uždirbo rekordines pajamas ir kaip Lietuvai atsilieps nuo liepos panaikinama PVM lengvata smulkioms siuntoms iš Kinijos, kurių vertė yra mažesnė nei 22 eurai.
– Nuo šių metų pradžios, o ypač kovo mėnesį, Lietuvos paštas buvo užverstas klientų skundais dėl vėluojančių siuntų – laiškai iš Vilniaus į Šiaulius nenukeliaudavo net per dvi savaites, siuntų skirstymo centre siuntiniai pragulėdavo mėnesį ar net būdavo išsiunčiami atgal siuntėjui. Lietuvos paštas pripažino, kad šias problemas lėmė automatizuotos siuntų skirstymo sistemos įdiegimas, kainavęs 24 mln. eurų. Kaip tai nutiko, ar nebuvo iš anksto pasiruošta šitam perėjimui?
– Tai trejų metų projektas, paruošiamų darbų buvo įvairiausių. Tai net ne projektas, o transformacija, kai keičiamas pašto veiklos modelis. Tai nėra vien automatizavimas, tai ir centralizavimas.
Mes, kaip šalies nacionalinis paštas, esame pavėlavę su investicijomis į siuntų skirstymo proceso automatizavimą. Deja, buvome paskutiniai Europoje, kurie rankomis skirstė siuntas.
Deja, buvome paskutiniai Europoje, kurie rankomis skirstė siuntas.
Siuntos šiais laikais yra visiškai ne tas pats, kas buvo anksčiau, nes anksčiau pašte 95 proc. viso srauto buvo tik laiškai. Ir visa tai buvo skirstoma rankomis iki 8 kartų.
Liepos mėnesį keičiasi siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimo sistema ir išnyksta PVM lengvata siuntiniams, kurių vertė iki 22 eurų. Jei mes šito automatizavimo ir duomenų skaitmenizavimo nebūtume per šiuos trejus metus įgyvendinę, turėtume nepalyginamai didesnių iššūkių ir sakyčiau, kad tai būtų net savotiškas išgyvenimo klausimas bendrovei.
Jei mes automatizavimo ir duomenų skaitmenizavimo nebūtume įgyvendinę, tai, sakyčiau, kad tai būtų net savotiškas išgyvenimo klausimas bendrovei.
– Kodėl buvo svarbu šiuos pokyčius atlikti prieš PVM lengvatos panaikinimą?
– Įsivaizduokite maždaug 4 mln. vienetų siuntų srautą. Jei tai rankomis priimama siunta, neturinti jokių skaitmeninių duomenų, susietų su ja, o pagal kiekvieną yra daroma deklaracija... Kiek reikia žmogiškųjų resursų, kad atskira siunta būtų deklaruota ir už ją būtų sumokėtas numatytas mokestis.
Tik tada, kai duomenys yra sistemoje, galima sumokėti mokestį, pristatyti siuntą klientui. Su tuo dirbame jau ilgus metus mažomis apimtimis, nes siuntų, kurių vertė viršijo 22 eurų, apimtys ženkliai mažesnės. Tas pokytis labai labai didelis ir labai paveiks siuntų rinką.
Grįžtant prie to, ką kalbėjau. Vasario mėnesį visas vidaus srautas – siuntimas Lietuvoje – buvo pristatomas įprastiniais terminais. Kovo 1 dieną vyko didžioji transformacija, kada buvo iš esmės pakeisti visi mūsų logistikos maršrutai ir įvyko centralizuoto bei automatizuoto skirstymo startas. Deja, šis startas kovo 1 dienos nebuvo tiek sklandus, kiek norėtųsi. Tam yra keletas priežasčių.
Pirma, visiems darbuotojams tai buvo didelis darbo pobūdžio pokytis: dešimtmečiais esi įpratęs daryti vienaip, o dabar reikia dirbti kitaip. Buvo ir technologinių, įrangos trikdžių.
Bet tos problemos, kurios nulėmė pirmų dviejų savaičių vėlavimus – pabrėšiu, kad vidaus srautų vėlavimai buvo kovo pirmosios dvi savaitės, o paprastųjų laiškų – trečioji savaitė, panaikintos.
Natūralu, kad vėlavimai sukėlė didelius nepatogumus klientams, labai atsiprašome, esame dėkingi už kantrybę, nes labai gerai suprantu, kai tau svarbus laiškas ar siunta keliauja tokį ilgą laiką.
Kovo 1 dieną vyko didžioji transformacija, centralizuoto bei automatizuoto skirstymo startas. Deja, šis startas nebuvo toks sklandus, kaip norėtųsi.
Šiuo metu sisteminiame lygmenyje vidaus srautų vėlavimų neturime. Visada turime pavienių atvejų, kai dažniausiai dėl netikslaus adreso siuntos užsilaiko, jas reikia tik rankomis apdoroti.
Kartais mes Lietuvoje pamirštame, kad norint kažką nusiųsti, labai svarbu užrašyti tikslų adresą. Kai siunčiame į užsienį, tai net nedvejodami užpildome pilną adresą, bet kažkodėl, kai perkame internetinėje parduotuvėje ar nurodome adresą komunalinei bendrovei, ne visada įvertiname to svarbą.
Ir kyla klausimas: „Bet iki šiol laiškai pasiekdavo adresatus“. Taip, iš dalies Lietuvos pašto darbuotojai dėl nuostabaus klientų pažinojimo ir nulemdavo, kad užrašius vardą, pavardę, nurodžius tik miestelį, dažniausiai siuntinukas pasiekdavo rezultatą. Taip nutikdavo, nes darbuotojai klausdavo vienas kito, gal žinai, kur gyvena tas ir tas.
Šiuo metu skundų srautas yra dėl importo siuntų iš trečiųjų šalių, kur liūto dalį sudaro Kiniją.
Bet be skaitmenos, žinojimo įmonės lygmenyje, o ne konkretaus darbuotojo lygmenyje, mes tikrai negalėjome valdyti tos situacijos. Besikeičiant darbuotojams pasitaikydavo pavienių situacijų, kai nežinodavome, kur nukreipti siuntas ir laiškus. Šios problemos dabar didesne apimtimi atsiskleidę, tad mes ir toliau pabrėšime, kad nurodyti adresą išskirtinai svarbu.
– Tad, kai siuntos buvo skirstomos rankomis, pasiekdavo adresatą dėl darbuotojų pastangų, o skirstant automatizuotu būdu, nebepasieks?
– Mes jaučiame didelę atsakomybę, kad pasiektų adresatus. Nežiūrint to, kad įdiegėme skaitmenizuotą sistemą, papildomai prie mūsų automatizuoto skirstymo turime ir rankinį skirstymą tam, ko neatpažįsta sistema.
Paliekame tam tikrą paralelinę siuntų apdorojimo liniją tol, kol gyventojai pamažu, palaipsniui susitvarkys su adresais.
– Teigiate, kad problema sutvarkyta, tačiau skundai nesiliauja – rekvizitai.lt net ir šiandien žmonės skundžiasi dėl negautų siuntų, laiškų sulaukia redakcija. Kaip tai paaiškintumėte?
– Aš kol kas kalbėjau apie Lietuvos viduje siunčiamas siuntas. Kai kalbame apie į Lietuvą ateinančias siuntas iš užsienio, turime kitą situaciją. 2020 metais dėl karantino iš užsienio ateinantis siuntų skaičius iki pat gruodžio buvo žemesnis negu 2019 metais.
O 2020 metų gruodis buvo rekordinis. Po to turėjome dvigubai didesnius srautus siuntų negu iš tikrųjų būtume galėję prognozuoti.
Tuo tarpu įmonė yra inertiška ir negali padvigubėti per trumpą laiką. Dėl to atsirado ilgesnis nei įprasta importo siuntų apdorojimas. O papildomai prie to, turime tokias pačias situacijas ir kituose paštuose, per kuriuos keliauja trečiųjų šalių siuntos. Šiuo metu skundų srautas yra dėl importo siuntų iš trečiųjų šalių, kur liūto dalį sudaro Kinija.
2020 metų gruodis buvo rekordinis.
Šiandien, kai atidarome mus pasiekiančius maišus, randame gruodžio – sausio mėnesio siuntas. Tai reiškia, kad jos ir iki mūsų keliavo ilgai, nes visur išaugę srautai lemia uždelsimus. Lygiai taip pat ir mūsų įmonėje uždelsimas ilgesnis nei normalus.
Ir dėl to ne be priežasties dėjome žymiai didesnes pajėgas. Prie to, ką gebame išskirstyti įrenginiais, mes dar ir papildomą rankinį skirstymą paleidome, kad kuo greitesnis būtų procesas. Ypač su siuntomis, kurios turi adresavimo niuansų. Sulamdytos siuntos, nepilnų adresų siuntos, kurios pirmąja banga neišskirstomos mašinų, visos yra išskirstomos rankiniu būdu.
– Kodėl iki šiol neišspręstos iš kitų šalių ateinančių siuntų pristatymo problemos?
– Dėl labai didelio kiekio ir informacijos bei menko adresų tikslumo. Kai užsitvenkia upė, paskui tą užsitvenkimą...
Mes visą laiką su dideliu srautu dirbame, paralelę galima vesti, kad skrisdamas lėktuvu turi išlaikyti greitį, bet papildomai turi susidariusį vėlavimą išlyginti. Dėl to krūvis tampa dar didesnis.
Infrastruktūros įmonė neturi tiek elastingumo, kad galėtų dvigubai padidėjusias apimtis apdoroti tarsi tradicinis verslas. Mes buvome ir pandemijos paveikti – sirgo, izoliavosi darbuotojai, turėjome tų trikdžių, kurių normaliomis aplinkybėmis nebūtume turėję, ir tai sudarė tą „kamštį“.
Infrastruktūros įmonė neturi tiek elastingumo, kad galėtų dvigubai padidėjusias apimtis apdoroti tarsi tradicinis verslas. Mes buvome ir pandemijos paveikti.
O po to išsivalyti vėlavimą ir tokį didelį srautą tuo pačiu apdoroti, labai didelis iššūkis. Mes neturėtume teisintis, o dėtis visas pastangas, kad siuntos pasiektų kuo greičiau klientus. Ėmėmės daugybinių veiksmų.
– Kiek sudaro siuntos viduje ir siuntos iš užsienio ateinančios?
– Vidaus rinka – siuntos (be laiškų) sudaro apie 25 proc., įskaitant ir paštomatines, ir kurjerines, ir pašto skyriais siunčiamas.
- Tai 75 proc. siuntų vis dar nepristatomos laiku?
– Eksporto dalyje (siuntos, siunčiamos iš Lietuvos į užsienį – 15min pastaba) neturime visiškai jokių vėlavimų. Importas (siuntos, ateinančios į Lietuvą iš užsienio – 15min pastaba) sudaro apie 45 proc.
– Kiek dar yra tokių siuntų, dėl kurių pristatymo kilę didžiausios problemos – kurios įstrigę po mėnesį ar ilgiau?
– Niekaip negalėsiu pasakyti procentais, bet galiu pasakyti kriterijais, kurie klientui yra aktualesni.
Šiuo metu skirstome siuntas iš užsienio, kurios Lietuvos paštą pasiekusios kovo 8–13 dienomis.
Šiuo metu skirstome siuntas iš užsienio, kurios Lietuvos paštą pasiekusios kovo 8–13 dienomis.
Pavienių gali būti ankstesnių, nes kai kurios užsilaiko rankiniame perskirstyme – ne vien netikslus adresas nulemia, bet kartais būna sulamdyta siunta ir negali mašina nuskaityti.
– Kaip minėjote, pandemija iššūkių sukėlė ir kitų šalių pašto bendrovėms. Tačiau kitų šalių įmonės ėmėsi priemonių – pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės paštas pradėjo dirbti sekmadienais. Jūs susidūrėte su dvigubu iššūkiu – strigo automatizuota linija, išaugo siuntų srautai, tad kodėl nepasekėte kolegų pavyzdžiu tuo metu, kai turėjote daugiausiai problemų? Juo labiau kad neseniai pranešėte, jog ilginate pašto skyrių laiką, nors didžiausia problema buvo prieš porą savaičių.
– Pašto skyrių veiklą ilginame tikslingai dėl užvėlavusių siuntų. Kai kuriuose skyriuose negalime dirbti prie visų klientų aptarnavimo langelių dėl ribojimų, kiek žmonių vienu metu gali būti aptarnaujama skyriuje.
Skirtingai nuo britų, mes Lietuvoje turime labai ryškią tendenciją, kad klientai nori naudotis paštomatų tinklu ir vertina paštomatą, kaip priemonę, kuri dirba visą parą. Plečiame paštomatų tinklą, nukreipiame ten didelį srautą siuntų, apie kurias kalbame, ir mūsų situacija nėra tiesiogiai lyginama.
Sprendimai dėl ilgesnių darbo valandų reikalauja žmogiškųjų resursų. Mūsų vertinimu, tam tikrose vietose šitas darbo valandų prailginimas padės išspręsti dabartinį siuntų padidėjimą.
Bet, ar tikrai reikalingas ilgalaikis sprendimas, ypač pasibaigus karantinui? Tikiuosi, kad baigus karantinui nestebėsime tokių eilių, nes grįšime į normalesnes apimtis. Didesnis augimas turi būti absorbuotas paštomato, kaip geresnės priemonės.
– Bet kalbant apie britų pavyzdį, ar nemanote, kad darbas sekmadieniais būtų padėję užgesinti gaisrą? Ar negalvojate, kad tai galėtų būti išeitis ateičiai?
– Visada reikia svarstyti visus variantus ir labai atsakingai priimti sprendimus, kurie yra ilgalaikiai. Tai pakankamai ilgalaikis sprendimas, priimti papildomus žmones yra didelė atsakomybė. Juos apmokyti, kad galėtų atlikti darbą, irgi nėra greitas sprendimas.
Importo (siuntų iš užsienio) srauto išaugimas nebuvo tai, ką galima buvo lengvai numatyti, nes 2020 metais importas krito.
– Minėjote apie papildomų darbuotojų poreikį, tačiau sausį paskelbėte apie 380 darbuotojų atsisakymą. Ar nepaskubėtas su šitu sprendimu?
– Ne, todėl, kad tai nėra viena su kitu tiesiogiai susiję. Mūsų darbuotojų skaičiaus mažėjimas susijęs su tuo, kad rankiniam siuntų skirstymui regionuose nėra poreikio. O tokio tipo darbą nuo šiol atliks technologiniai sprendimai ir skirstymo linijos.
Su klientais dirbančių darbuotojų skaičius nemažėjo. Šiemet turime 75 proc. kurjerių daugiau nei pernai tuo pačiu laiku – kurjeriai nėra tiesioginiai mūsų darbuotojai, tai ir neatsispindės mūsų darbuotojų statistikoje, bet jie mūsų paslaugas teikia.
– Bet minėjote, kad surinkote komandą siuntas skirstyti rankomis – ar negalėjo to daryti tie darbuotojai, kurie buvo atleisti?
– Kovo viduryje atsisveikinome su 128 darbuotojais, likusi dalis baigs savo darbus, kai bus praėjęs stabilizacijos laikotarpis, kurį mes planuojame gegužės mėnesiui. Jei matysime, kad reikalingas ilgesnis laikotarpis, prisiiminėsime kitus sprendimus. Tačiau numatytas skaičius išlieka tas pats.
Didžiąja dalimi darbuotojai, su kuriais atsisveikinome, geografiškai yra kitoje vietoje, todėl teko priimti naujų darbuotojų, naudotis darbuotojų nuomos paslaugomis. Siūlėme visiems, kas toje geografinėje teritorijoje prarado tiesioginį darbą – kas sutiko atitinkamai tęsia darbą, tik trupučiuką kitoje vietoje. Bet nebuvo realistiška važiuoti į kitą vietą darbuotojams.
– Ką galite pažadėti klientams, besisiuntusiems ir nesulaukiantiems siuntinių iš kitų šalių. Kada bus tie trukdžiai pašalinti ir įprastiniais terminais pristatoma?
– Mūsų skaičiavimais, su sąlyga, kad kažkokių kitokių dalykų neatsitiks, iki balandžio vidurio atsilikimas ir importo dalyje bus įveiktas.
Pereinamąjį laikotarpį būsime pragyvenę ir galėsime matyti naudas, kurias atneš transformacija, klientams pasiūlyti papildomų sprendimų – gal daugiau pasirinkimo, gal didesnė galimybė valdyti savo siuntos kelią. Tačiau tai šiek tiek ateities sprendimai.
– Ar kilusi techninių problemų dalis dalis išspręsta?
– Techninės dalies problemos išspręstos tuo lygiu, kiek buvo identifikuotos. Tuo metu, kai paleidome liniją, buvo problemų ir dėl didelio srauto, ir visiškai techninio lygmens problemų, ir technologinių elementų išlindę, nes vienu ypu privalai viską pakeisti.
Suprantamas dalykas, kad užtrunka mūsų IT sistemų mokymasis pažinti iki galo visus adresus, nes į sistemą įdiegiame kiekvieną atmestą adresą, identifikuojame, kad gal linksnis ne tas, gal rašoma vietoje č raidės – c ar net ch. Į sistemą įvedinėjame papildomus duomenis ir sistema kažkiek laiko mokysis.
Dažniausiai pereinamasis laikotarpis, kiek girdėjome iš kolegų užsienio paštų, trunka iki pusės metų. Tikiuosi, kad klientai to nepajus, tai vyks bendrovės viduje ir mes išmokysime savo sistemas perskaityti maksimalų adresų kiekį, klientai supras adresų svarbą.
– Pakalbėkime apie finansinius rezultatus. Pernai Lietuvos pašto pajamos pasiekė rekordinį lygį. Kas tai lėmė?
– Lietuvos pašto bendrosios pašto pajamos siekė 112 mln. eurų ir augimas siekė 19 proc.
Didžiausios įtakos tam turėjo daiktų rinka – augusi e.komercija. Liūto dalis teko vidaus rinkai ir eksportui. Eksporto dalyje mūsų augimas buvo 40 proc. lyginant su 2019 metais, vidaus rinkoje – 24,7 proc.
Importo pajamos krito, nes krito importo siuntų dalis – dabar turime visiškai kitą tendenciją, ji ganėtinai kardinaliai pasikeitė nuo metų pradžios. Sumažėjo ir laiškų apimtys.
Dar didelę įtaką mūsų pajamoms šiemet turėjo tarptautinė veikla – siuntų, pašto tranzito paslaugos, kurios nuo 1,3 mln. eurų išaugo iki 10 mln. eurų.
– Kiek pernai uždirbote pelno?
– Pelningumas susitraukė. Deja, negalėsiu įvardinti skaičių, nes laukiame audituotų rezultatų.
Pagrindinės įtakos tam turėjo logistikos, mūsų pagrindinio sprendimo eksportui ir importui, žlugimas – tam tikru metu apskritai nebuvo jokių skrydžių ir antžeminis transportas pašto siuntoms pervežti kainuoja ženkliai brangiau.
Atsiradus skrydžiams, skrydžių kaštai buvo kartais didesni lyginant su tuo, kas buvo istoriškai. Todėl kaštų eilutė labai išaugo. Taip pat turėjome neplanuotas išlaidas apsaugos priemonėms – mūsų bendrovė didelė ir daugiau nei milijonas eurų, kas mūsų įmonei labai ženkli suma, investuota į darbo priemones, darbo vietas.
Mūsų bendrovė didelė ir daugiau nei milijonas eurų investuota į darbo priemones, darbo vietas.
Ir galiausiai, mes praradome tam tikrą dalį pajamų, nes pirmo karantino metu visiškai neteikėme finansinių paslaugų dėl apribojimų, nevykdėme mažmeninės prekybos.
– Kokių metų tikitės šiemet – ar atsistato transporto kaštai į buvusį lygį? Kokie kiti faktoriai lems didesnį ar mažesnį pelningumą?
– Faktorių bus keletas. Bus, kaip mėgstame vadinti, normalus naujas lygis (new normal – angl.). Tarptautinio pervežimo kaštai yra išaugę, nors normalizavęsi į kažkokią šiuolaikmečio naują normą.
Vidaus siuntų dalyje turėsime atsvarą, nes išaugęs efektyvumas leis turėti ženkliai pagerėjusias pajamas ir pelningumą.
Dėl mano minėtos lengvatos atsisakymo liepos 1 dieną mes prognozuojame ganėtinai ženklų importo apimčių kritimą antroje metų pusėje, kuris vėliau, veikiausiai, grįš. Šalys, kaip Švedija, kurios prieš keletą metų panaikino šią PVM lengvatą, patyrė nuosmukį trumpuoju laikotarpiu, bet apimtys vėliau grįžo, nes gyventojai atrado būdų, kaip su tuo tvarkytis ir tos pamėgtos parduotuvės ir toliau naudojamos.
– Kokią siuntų iš užsienio dalį sudaro iš Kinijos atkeliaujančios siuntos? Kokios kitos kryptys gali pakeisti Kinijos kryptį panaikinus PVM lengvatą?
– Iš Kinijos siuntos keliauja įvairiais maršrutais, dalį to srauto gauname iš įvairių ES šalių, kurios užsiima siuntų tranzito veikla, tad išskirti kinų siuntos dalies neįmanoma.
Tiesiai iš Kinijos gauname apie 30 proc. visų importo siuntų, o bendrai importo dalyje, mūsų skaičiavimais, šios siuntos sudaro apie 70 proc.
Kuo Kinija gali būti pakeista? Šiuo metu matoma tendencijų, kad Kinijos el.parduotuvės ieško sprendimų, kuria patogesnį pamėgtų prekių pristatymą iš ES šalių, išmuitinimus atlikę ne siuntos lygyje, o visų prekių apmokestinimo lygyje. Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje yra tokie logistiniai sandėliai – tik kelias šalis paminėjau, iš kurių jau šiandien tos atvežtos prekės keliauja ES gyventojams.
– Kokios lietuvių užsienio el.parduotuvės yra labiausiai pamėgtos?
– Tiesioginių pristatymų iš parduotuvių neturime, bet, natūralu, tai bus „Ali Express“, „Amazon“, „Wish“.
– Kokius per pandemiją išskirtumėte didžiausius gyventojų įpročių pokyčius ir kokių tendencijų galima tikėtis šiais metais?
– Net nesinorėtų tai sieti su pandemija, bet man atrodo, kad el.parduotuvių žinomumo ir naudojamumo plėtra augo didžiausiu tempu ir tai yra didžiausias pokytis įpročių sąraše kalbant apie apsipirkimą.
Tas įprotis pirkti e.parduotuvėse ir nulėmė šitą didelį pokytį visoje siuntų industrijoje. Antrasis, šalia einantis – kokybės reikalavimas, kuris auga, tuo reikia tik džiaugtis, nes tenka pasitempti. Matome, kad pristatymo kokybės svarba auga, nes tai yra sudedamoji apsipirkimo dalis.
Ir trečia aiški kryptis, kurią stebime vieninteliai rinkoje – pokytis informacijos gavimo dalyje. Daug įstaigų atranda elektroninio laiško siuntimo būdą, saugų, pritaikytą dokumentų siuntimui kanalą. Atranda el.parašą, kuriuo gal daugelis vengė naudotis, o karantinas savotiškai stumtelėjo, davė didelį niuksą. Tai dar labiau paspartino labai ženklų mažėjimą fizinių laiškų per pastaruosius metus – 20 proc. ištirpo tiesiog akyse.
2020 metais laiškų turėjome 24 mln. vienetų, daiktų 30 mln., nors 2019 metais buvo po lygiai. Laiškų kiekiai ir toliau mažės, nors ir netapsime danais, kur per vienerius metus 80 proc. laiškų rinkos prarado ar sąmoningai panaikino, nes įvedė elektroninio adreso sprendimą, kur perkėlė didžiąją dalį visos korespondencijos.
