„Valdyba nesutinka tęsti darbo Valdyboje, nes ministerijos reikalaujami priimti sprendimai būtų žalingi bendrovės veiklai bei kone 5000 Lietuvos pašto darbuotojams“, – rašoma Lietuvos pašto valdybos pirmininko Nerijaus Datkūno pasirašytame laiške.
Valdybos nariai teigia yra atsakingi už sėkmingą bendrovės veiklą ir negali priimti, anot jų, bendrovės veiklai ir plėtrai žalingų sprendimų.
Ministerijos reikalaujami priimti sprendimai būtų žalingi bendrovės veiklai bei kone 5 tūkstančiams Lietuvos pašto darbuotojų, – sako N.Datkūnas.
Primename, kad ministras J.Narkevičius dar ketvirtadienį tikino, kad valdyba sutiko dirbti toliau, todėl esą niekas nesikeičia. Dabar aiškėja, kad tai netiesa. Tai gali paralyžiuoti Pašto veiklą, nes nauja valdyba su nepriklausomais nariais nėra suformuota – tam reikia bent keturių mėnesių.
15min dar praėjusią savaitę rašė apie tai, kad valdyba išvaikyta dėl kai kurių sprendimų taupyti, tačiau valdantieji sukritikavo sprendimą leisti parduoti centrinių paštų pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Paštą rado nustekentą
Ši valdyba darbą bendrovėje pradėjo 2017 metų pabaigoje. „Per tą laikotarpį, net ir keičiantis ministerijos vadovybei, nesulaukėme jokių esminių pastabų ar priekaištų dėl netinkamai vykdomos veiklos.
2017 m. Lietuvos paštą radome pakrikusį, be aukščiausio lygio vadovų, nustekentą, neefektyvų, patiriantį nepagrįstą finansinę naštą dėl nesėkmingų verslo sprendimų, įsitraukusį į abejotinos vertės veiklas“, – rašoma viešame laiške.
Per nepilnus dvejus metus valdyba sako iš esmės pertvarkiusi bendrovės veiklą, padarė ją pelningą, suformavo naują komandą, pagerino sąlygas dirbantiesiems, pradėjo Mobilaus laiškininko projektą, įdiegė kitų naujovių.
Ministro sprendimas buvo netikėtas
„Bendrovei dirbant pelningai ir aktyviai vykdant naujus projektus, staigus LR susisiekimo ministro sprendimas atšaukti valdybą buvo daugiau nei netikėtas ir visiškai nesuprantamas. Juolab kad nei ministras, nei kiti ministerijos darbuotojai nebuvo išreiškę priekaištų ir valdyba iš naujų ministerijos atstovų nebuvo gavusi pasikeitusio Akcininko Lūkesčių laiško“, – sakoma laiške.
Valdyba laukė, kol ministras išsakys savo požiūrį, tačiau to neįvyko.
Todėl valdyba pati inicijavo pirmą susitikimą. Jis įvyko 2019 m. spalio 24 d. Jame dalyvavo visa Lietuvos pašto valdyba, LR susisiekimo ministras ir kiti ministerijos vadovybės atstovai.
Tuo metu jau buvo paskelbti kelių centrinių paštų pardavimo aukcionai. Taip pat dar iki susitikimo su ministerijos atstovais buvo derinamas bendrovės pranešimas spaudai apie centrinių paštų aukcionus.
„Susitikime nebuvo išsakyta jokių esminių pastabų dėl valdybos veiklos ar vykdomų Lietuvos pašto strateginių projektų. Išgirdome tik rekomendaciją galbūt inicijuoti diskusiją su bendruomenėmis (ypač Klaipėdoje) dėl galimybių „įveiklinti“ centrinius pašto pastatus tam, kad būtų labiau suvaldyta komunikacija. Apie centrinių pastatų aukcionų stabdymą nebuvo nė užsiminta“, – teigia valdybos pirmininkas N.Datkūnas.
Pareikalavo atleisti vadovę
Valdybos laiške rašoma, kad spalio 31 d. į Susisiekimo ministeriją buvo staiga iškviestas Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas.
Jis Susisiekimo ministerijos viceministro G.Mažeikos ir ministro patarėjos Joanos Sokolnik buvo informuotas, kad ministras Jaroslavas Narkevičius reikalauja nedelsiant nutraukti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pardavimo aukcionus bei nedelsiant atleisti Lietuvos pašto generalinę direktorę Astą Sungailienę.
Valdybos pirmininkui atsakius, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami bendrovės valdyboje, o vadovo atleidimas turi turėti aiškų pagrindą, tos pačios dienos vakare visi valdybos nariai gavo raštus dėl valdybos atšaukimo tą pačią dieną.
„Centriniai paštai (ne tik didžiųjų miestų, bet ir visų rajono centrų) šiais laikais atlieka įprasto pašto skyriaus funkcijas, t.y. aptarnauja pašto klientus. Jokios kitos funkcijos buvusiuose centriniuose paštuose nebeatliekamos ir patalpos yra tuščios. Lietuvos žmonės mieliau renkasi pašto skyrius prekybos centruose ir kitose patogiose vietose, o žmonių srautai į centrinius paštus yra sumenkę“, – teigia valdyba laiške.
Centrinių paštų rekonstrukcija kainuotų milijonus
Be to, centrinių pašto pastatų rekonstrukcija ir pritaikymas visuomenės reikmėms kainuotų milijonus eurų, kurių Lietuvos paštas neturi, rašo valdyba.
„Ieškota įvairiausių sprendimų centrinių paštų pastatų „įveiklinimui“ ir tai truko beveik metus, nuo pat 2018 m. pradžios. Į diskusijas buvo įtrauktos miestų savivaldybes, LR kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, LR Vyriausybė. Buvo siūloma pastatus įsigyti atitinkamoms savivaldybėms bei VĮ „Turto bankui“. Dar daugiau, Kauno centriniam pašto pastatui Lietuvos pašto iniciatyva buvo suteiktas kultūros paminklo statusas. Tokiu būdu LR Vyriausybė bet kada jį galėjo paimti savo žinion, bendrovei sąžiningai atlyginant. Deja, to nebuvo padaryta ir Lietuvos paštas yra gavęs iš LR Vyriausybės laišką, kad ji neprieštarauja Kauno centrinio pašto pastato pardavimui.
Nė vienai institucijai nepareiškus jokio noro įsigyti pastatus, pritaikyti juos kitiems visuomenės poreikiams, juos prižiūrėti ir rūpintis, valdyba priėmė sprendimą pastatus parduoti. Toks sprendimas atitiko Valdybos turėtą Lūkesčių laišką iš LR Susisiekimo ministerijos bei bendrovės strategiją“, – teigia valdyba.
„Būtina pabrėžti, kad nei buvusieji, nei dabartiniai akcininko atstovai niekada nereikalavo išsaugoti centrinių paštų pastatų Lietuvos pašto nuosavybėje“, – sakoma laiške.
Lėšos iš centrinių pašto pastatų pardavimo yra būtinos vykdyti pašto modernizavimo darbus, priduriama čia pat.
„Vienareikšmiškai manome, kad centrinių paštų pastatų pardavimo aukcionų nutraukimas būtų itin žalingas bendrovei. Vietoj to, kad būtų investuojama į Lietuvos pašto darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, lėšos būtų skirtos nenaudojamų pastatų išlaikymui“, – teigia valdybos nariai.
Valdyba tebėra atšaukta
Jų teisiniu vertinimu, Lietuvos pašto valdyba yra atšaukta nuo spalio 31 dienos.
„Aiškumo tikslais akcentuojame, kad valdyba veiklos nevykdo ir netęsia. Reiškiame susirūpinimą, kad LR susisiekimo ministerijos pasirinkta ir įvykdyta valdybos atšaukimo forma ir būdas bei naujos valdybos suformavimas vien tik iš priklausomų ministerijos darbuotojų visiškai neatitinka depolitizuotų valstybės valdomų įmonių valdymo standartų ir gerųjų praktikų bei daro neigiamą įtaką valstybės valdomų įmonių prestižui“, – teigia valdyba.
Susisiekimo ministerija: bus formuojama nauja valdyba
Pirmadienį 17 valandą išplatintame pranešime Susisiekimo ministerija rašo apgailestaujanti, kad nepavyko sutarti su pašto valdybos nariais. Pranešime rašoma, kad skubiai bus formuojama nauja valdyba. Teigiama, kad jau inicijuotos procedūros naujų nepriklausomų narių atrankai, siekiant suformuoti nuolatinę bendrovės valdybą, kuri atitiktų EBPO reikalavimus.
„Naujoji bendrovės valdyba turės užtikrinti aukščiausius valdysenos, skaidrumo ir socialinės atsakomybės standartus, siekti tvaraus augimo užtikrinant viešojo intereso paslaugas bei įsiklausyti į šalies žmonių poreikius“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Ministerija taip pat žada, kad iki naujos valdybos darbo pradžios pašto paslaugos bus užtikrintos. Kol kas Susisiekimo ministerija jau suformavo, pasak jos, laikiną valdybą – į ją paskirti ministerijos atstovai Roma Andruškevičienė, Povilas Drižas, Agnė Katkutė bei Janina Laskauskienė, taip pat ministerijai pavaldaus Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Remigijus Šeris.
