Lietuvos verslo paramos agentūros kvietimu žurnalistai lankėsi keturiose įmonėse, gaminančiose trąšas, pašarų papildus, vaistus ir saulės elementus.
Aukso kalnai
Penkiasdešimtmetį mininčios fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ administracijos direktorius Juozas Baniota žurnalistams parodė modernizuotą pašarinių fosfatų gamybos cechą. Žiniasklaidos atstovai turėjo progą ne tik pamatyti kaip gaminami ir pakuojami papildai, tačiau norintys galėjo jų ir paragauti. Pirmasis tai padarė gamybos procesui vadovaujantis Gintaras Bardauskas. „Tai kalcis ir fosforas, kurį gauname su maisto produktais. Jums jis tikrai nepakenks“, – iš saujos ragaudamas fosfatų papildus sakė jis.
Šis gipsas puikiai tiktų kelių tiesimui, tačiau yra viena bėda. Išvežtas iš gamyklos jis sukietėja per pusvalandį.
Šie papildai eksportuojami į daugiau nei 80 šalių visame pasaulyje. Didžiausios eksporto rinkos yra Vokietija, Lenkija ir JAV. Tuo tarpu pagrindine žaliavų tiekėja lieka Rusija, antrą vietą užima Marokas. J.Baniota nurodė, kad chemijos pramonėje įrengimai sensta pakankamai greitai, todėl norint išlikti rinkoje įmonės techniką modernizuoti reikia kas 15 metų. Pernai AB „Lifosa“ apyvarta buvo beveik 1,5 mlrd. litų.
Žurnalistams buvo parodyti ir gamyklos teritorijoje susikaupę gipso kalnai. Tai gamybos proceso metu susidariusios nekenksmingos atliekos. Kaip panaudoti šį gipsą, svarstoma nuo gamyklos įkūrimo. Buvo bandymų iš gipso daryti statybinius blokelius. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę net buvo pradėjusi veikti tokių blokelių gamykla, tačiau jie rinkoje neprigijo. „Šis gipsas puikiai tiktų kelių tiesimui, tačiau yra viena bėda. Išvežtas iš gamyklos jis sukietėja per pusvalandį“, – pasakojo administracijos vadovas.
Pasak jo, niekam nereikalingas gipsas tiesiogine to žodžio prasme gali būti aukso kalnai partneriams iš Vokietijos, kurie pradėjo tyrimus, kaip iš jo išgauti tauriųjų metalų liekanas. J.Baniota prisipažino nelabai tikintis tokios idėjos perspektyvumu ir teigė, kad 80 metrų aukščio gipso kalnas galėtų tapti slidžių trasa ar būti panaudotas kitiems rekreaciniams tikslams.
Bendrovės atstovas patikslino, kad neretai žmonės „Lifosą“ nepagrįstai įsivaizduoja kaip didelę chemijos įmonę. „Iš beveik 1000 darbuotojų tik 50 yra chemikai. Čia dirba įvairių sričių specialistai. Turime ir savo medicinos punktą, gaisrinę. Darbuotojų kaita labai maža. Šiuo metu ji kiek didesnė nei vienas procentas. Kodėl taip yra, nesunku paaiškinti. Bendrovės darbuotojų vidutinis atlyginimas yra 5103 Lt per mėnesį“, – pasakojo J.Baniota.
Bendrovės darbuotojų vidutinis atlyginimas yra 5103 Lt per mėnesį.
Rekordinė apyvarta
Kita Lietuvos trąšų gamybos milžinė, kitas direktorius Juozas. Žurnalistus pasitiko azoto trąšų gamintojos AB „Achema“ gamybos direktorius Juozas Tunaitis. Pasak jo, pernai bendrovei buvo rekordiškai sėkmingi metai – krizės metu kritusi apyvarta ne tik grįžo į buvusį lygį, tačiau ir rekordiškai išaugo iki 2,34 mlrd. litų.
Bendrovėje dirba daugiau nei 1,4 tūkst. darbuotojų. Pagaminama daugiau nei 2 mln. tonų trąšų per metus. Jos jūrų keliais eksportuojamos į skirtingas pasaulio šalis. Didžiausios bendrovės eksporto rinkos – Prancūzija, Didžioji Britanija, JAV, Vokietija.
Pasak J.Tunaičio, šiuo metu bendrovei kyla didžiulis iššūkis atitikti ES gamtosauginius standartus, kurie nustatomi pagal 10 geriausių panašaus profilio įmonių rezultatus. Vytis rinkos lyderius nėra lengva. 2014 m. AB „Achema“ į gamybos modernizavimą planuoja investuoti 320 mln. litų, tačiau gali tekti mokėti ir baudas.
Kitas, gal net didesnis iššūkis bendrovei yra derybos su Rusija dėl mažesnės dujų kainos. AB „Achema“ vasarą sunaudoja pusę, o žiemą trečdalį viso Lietuvos perkamo dujų kiekio. „80 proc. produkcijos savikainos sudaro dujų kaina. Mums tai gyvybės ir mirties klausimas“, – dabar vykstančias derybas su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ minėjo J.Tunaitis.
Technologijos sparčiai pinga
Žurnalistams buvo pristatytos ir mažesnės Lietuvos įmonės, kurios dirba su moderniomis technologijomis ir kuria pažangius produktus. Viena tokių – mokslinė gamybinė AB „Precizika“, gaminanti naujos kartos saulės modulius.
Gamybos direktorius Dainius Šalucha parodė gamybos procesą. Gamybinę liniją Lietuvos įmonei įdiegė šveicarai. Silicio elementus bendrovė perka iš Indijos. Galutinė produkcija – naujos kartos moduliai iškeliauja į Italiją, Latviją, Estiją, Baltarusiją, Lenkiją. Energetikos ministerijai priėmus sprendimą stabdyti saulės energijos supirkimą, Lietuvoje modulių paklausa labai sumažėjo.
„Sparčiai didėja saulės elementų efektyvumas ir krinta kaina. Per dvejus metus elementai atpigo tris kartus“, – pasakojo D.Šalucha.
Paklaustas, kodėl modulių litavimo darbus atlikti patikėta tik moterims, gamybos direktorius teigė, jog ieškojo kruopščiai dirbančių ir kantrių darbuotojų. Tačiau dabar į lytį nebežiūrėtų, nes įsitikino, jog kitose įmonėse vyrai kruopštumu moterims nenusileidžia.
Papašytas pakomentuoti, kiek uždirba įmonės darbuotojai, „Lifosos“ atlyginimų lygiu D.Šalucha pasigirti negalėjo. Pasak jo, darbuotojų algos vidutiniškai siekia 1,5 tūkst. litų.
Žolelės nuo depresijos
Paskutinė žurnalistams buvo parodyta Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi UAB „Aconitum“, gaminanti vaistus ir maisto papildus. Keturiolika metų veikiančioje bendrovėje dirba virš 80 žmonių, kurie gamina 50 rūšių medicininius produktus.
Projektų vadovas Laimis Akramas žurnalistams pristatė bendrovėje sumontuotą naujausią įrangą, kuria naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių specialistai. Bendra jos vertė siekia 7 mln. litų.
Pasak L.Akramo, bendrovė ir kuria naujus vaistus, ir padeda į ES rinką ateiti užsienio partneriams. Naujo vaisto sukūrimas gali užtrukti 5–7 metus. Dar 2 metus gali užtrukti jo registracija, todėl bendrovė žvelgia į ilgalaikę perspektyvą.
„Aconitum“ atstovas nurodė, jog visada aktyviai ieškoma rinkoje atsiradusių nišų. Vieną tokių bus bandoma užpildyti Lietuvoje gaminamu homeopatiniu antidepresantu, kurio poreikis buvo pastebėtas ES šalių rinkose.