Ketverių metų kadencijai išrinktas 53 metų aukštųjų technologijų grupės „BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius, iki šiol trejus metus ėjęs konfederacijos viceprezidento pareigas.
Už V.Janulevičių LPK delegatai balsavo vienbalsiai – 83 iš 84 balsavusiųjų, vienas biuletenis buvo sugadintas. Kaip prisipažino nuo scenos kalbėjęs naujasis LPK prezidentas, tas sugadintas biuletenis buvo jo paties.
Sieks vienyti verslą
V.Janulevičius tvirtino sieksiantis, kad LPK būtų stipriausia verslo asociacija ir išliktų tokia, kuri skaidriai atspindėtų verslo interesą, būti matoma ir turėti dialogą su Vyriausybe.
Dar vienas naujojo LPK prezidento tikslas – konsoliduoti skirtingas verslo asociacijas.
Aš manau, kad tokiai mažai šaliai per daug verslo asociacijų, – sakė V.Janulevičius.
„Aš manau, kad tokiai mažai šaliai per daug verslo asociacijų. Žinau, kaip verslininkas, kad būdamas vienoje, antroje, trečioje konfederacijoje išleidi pinigus, o vyksta tada diskusijos tarp kelių konfederacijų, neišgryninami prioritetai ir visada atsiranda vienas, kuris už papildomą duonos kąsnį gali sakyti, kad reikia sekti valdžios nurodytomis krytpimis“, – žurnalistams sakė LPK prezidentas.
Jis pridūrė, kad per ateinančius ketverius jo kadencijos metus skirtingos verslo asociacijos gali apsijungti. Tokia tendencija stebėta ir Baltijos jūros regione, išskyrus Baltijos šalis. Jei tai įvyktų, V.Janulevičiaus nuomone, galėtų keisti ir LPK pavadinimas.
„Esame didžiausia konferderacija, vienijanti didžiausią kiekį įmonių, jei teisingų pažiūrių asociacijos susilies, gali ir pavadinimas keistis“, – sakė V.Janulevičius.
Lietuvos verslo organizacijoms dėmę neseniai metė kitos verslo asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos pirmininko Valdo Sutkaus sulaikymas, teisėsaugai į įtariant korupcinėmis schemomis.
Tad V.Janulevičius atskleidė, jog dar vienas naujojo LPK prezidento tikslas – įvesti Etikos kodeksą.
Savo kadencijos metu V.Janulevičius pasiryžęs spręsti ir įsisenėjusią verslo problemą – per mažą pridėtinės vertės kūrimą. Lietuvos įmonės, užuot eksportavusios produktus su savo prekės ženklu, dažniausiai gamina pigiau užsienio bendrovių prekės ženklams.
„Dabar dalyvaujame skirtingose tiekimo grandyse visoje ES ir tokiu būdu nesukuriame tos didžiosios pridėtinės vertės. Sieksime kuo daugiau pagaminti pe vertikalę Lietuvoje, kad galėtumėme uždėti savo prekinį ženklą. Internetas ir elektroninė prekyba leidžia tai daryti, nes ES turime pusę milijardo žmonių, kuriems galime tiesiogiai parduoti savo gaminį“, – sakė V.Janulevičius, ketinantis verslui perteikti ir savo įmonių patirtį.
Ragins išeiti iš ofšorų
Kreipdamasis į narius naujasis prezidentas sakė sieksiantis, kad dalyvavimas LPK įmonėms būtų garbės reikalas.
„Mes turime atspindėti platesnį ratą – mūsų darbuotojų, akademinės visuomenės, politikų subalansuotą interesą. Buvimas konfederacijoje yra ir jūsų garbės reikalas“, – kreipdamasis į LPK narius sakė V.Janulevičius.
LPK prezidentas taip pat teigė sieksiantis, kad narės mokėtų mokesčius, neliktų besislepiančių ofšoruose.
Naująjį LPK prezidentą sveikindamas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas sakė, kad LPK yra viena iš pagrindinių organizacijų su kuria kiekviena Vyriausybė nori turėti konstruktyvų dialogą ir jį puoselėti.
R.Dargis vadovavo dvi kadencijas
V.Janulevičius pareigose pakeitė R.Dargį, kuris LPK vadovavo nuo 2012 metų – dvi kadencijas iš eilės, tačiau daugiau nebegali siekti konfederacijos vadovo posto pagal asociacijos įstatus.
R.Dargis žurnalistams sakė, kad ketina likti „prie svarbių valstybės reikalų“ ir kalbėti apie švietimą, visuomenės brandą, universitetų ir verslo bendradarbiavimą.
Jis tvirtino į politiką neisiantis, nors atskleidė sulaukęs kvietimų dalyvauti rinkimuose.
„Sulaukiau kvietimų – ne vieną ir ne du. Ir vadovauti partijoms, ir dalyvauti rinkimuose“, – teigė R.Dargis.
LPK iš viso vienija 56 asociacijas: 51 šakinę, penkias regionines, ir 25 neasocijuotus narius, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją.
Anot LPK, jos nariai apima pagrindinius Lietuvos gamybos sektorius, kurie prie Lietuvos ekonomikos prisideda sudarydami 22 proc. Lietuvos BVP ir pagamina 83 proc. visos Lietuvos eksporto produkcijos
