Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad artimiausiomis dienomis planuojama registruoti Vyriausybės nutarimą, kuriame bus nurodytos 65 prekių grupės – šie produktai negalės tranzitu sausumos keliais būti vežami per Lietuvos teritoriją.
Šios prekės šiuo metu iš Europos įvežamos į Lietuvą, tuomet kerta Rusiją ir Baltarusijos sienas, o vėliau keliauja į įvairias Vidurio Azijos šalis.
„Jau kurį laiką renkame informaciją apie įvairių jautrių prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją, kurios pagamintos ne Lietuvoje ir keliauja per Lietuvą į kai kurias tolimas šalis. Tos prekės keliauja sausumos keliais per Baltarusiją ir Rusiją ir mums kelią nerimą reikšmingai išaugę jų srautai“, – penktadienį žurnalistus informavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak ministrės, kai kurios galimai dvejopos paskirties prekės gali būti naudojamos tiek buitinėje technikoje, tiek ginkluotėje.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pridūrė, kad stebint bendrą statistiką prekių, kurios keliauja iš Lietuvos per sausumos sienas su Rusija ir Baltarusija, matomas didelis išaugimas elektronikos, inžinerinių įrenginių. Šiuo metu didelė dalis šių įrenginių ar prekių nėra sankcionuojamos Europos Sąjungos lygmeniu, todėl Lietuva ir nusprendė parengti savo sąrašą, į kurį patekusios prekės nebus išleidžiamos per Baltarusijos ir Rusijos sieną.
„Mes turime duomenų, jog dalis šitų jautrių prekių gali būti naudojamos kare Ukrainoje ir atsidurti karo lauke, dėl to naudojamės savo teisėmis turėti tam tikrus sąrašus prekių kodų, kurių judėjimą per Lietuvos teritoriją ribojame“, – pabrėžė A.Armonaitė.
„Po mūsų parašais, po mūsų nosimi technologijos į karo lauką nepateks ir Lietuvos teritorija nebus tam naudojama“, – pridūrė ministrė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai eksportas iš Lietuvos (didžioji dalis tai reeksportuojamos prekės) augo beveik į visas Vidurio Azijos šalis – Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, Sakartvelą ir kitas. Pavyzdžiui, automatinio duomenų apdorojimo mašinų eksportas pernai į Sakartvelą augo 18882 proc., į Kazahstaną – 240 proc., o monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją – 3684 proc.
Lietuviškų produktų – tik nedidelė dalis
A. Armonaitė tvirtino, kad dauguma prekių, kurios pateks į rengiamą sąrašą, pagamintos ne Lietuvoje – lietuviškos kilmės prekių yra tik 7 proc.
„Lietuvos verslas labai atsakingas ir nedalyvauja šitame procese. Neabejoju, kad Lietuvos gamintojams, kurie sudaro tą dalį, nebus problemų su savo partneriais Azijoje rasti kitų legalių būdų, kaip prekiauti, tačiau sausumos kelias per Baltarusiją ir Rusiją jau nebebus įmanomas“, – įspėjo ministrė.
Mes turime duomenų, jog dalis šitų jautrių prekių gali būti naudojamos kare Ukrainoje ir atsidurti karo lauke
K.Žemaitis pridūrė, kad Lietuvos vežėjai šiame procese nedalyvauja – daugiausiai veikia trečiųjų šalių vežėjai, kuriems netaikomos nei ES, nei Rusijos ar Baltarusijos sankcijos.
Planuojama, kad šis Vyriausybės nutarimas galiotų metus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija teigia informavusios apie šį sprendimą ir Europos Komisiją. Pabrėžiama, kad europinei teisei šis pasiūlymas neprieštarauja, tačiau A.Armonaitė viliasi, kad bus surastas ir europinis sprendimas, kaip užkardyti kelią panašioms schemoms. Nors Lenkija nuėjo kitu keliu – sieną su Baltarusija tiesiog uždarė, ministrė pabrėžia, kad toks sprendimas neatitiktų ES teisės.
„Mano lūkestis, kad prieitume europinį sprendimą, nes Lietuva dabar įgyvendins griežtą reguliavimą, jis yra labiau atitinkantis ES teisę nei Lenkijos sprendimas visiškai uždaryti sieną. Labai svarbu, kad ir Latvija, ir Estija, ir Suomija, ir Norvegija prisidėtų prie bendro sprendimo, tai būtų kur kas tvariau“, – teigė ministrė.
Beje, tikimasi, kad Lietuvai užkardžius kelią tokių technologijų judėjimui per savo teritoriją, jų patekimas į Rusiją pabrangs.
