Per 2021 metus mažos rizikos, sėkmingai augančių įmonių dalis išaugo nuo 46 iki 48 proc., sumažėjo tiek aukštos rizikos (nuo 11 proc. iki 10 proc.), tiek vidutinės rizikos įmonių dalis – nuo 43 proc. iki 41 proc. „Per praėjusius metus, nepaisant metų pradžioje taikytų pandemijos valdymo priemonių, nusistovėjo įmonių rizikos balansas, todėl pandemijos suardytas verslo rizikos žemėlapis vėl įgavo gan aiškias formas, – sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė. – Ne veltui ir Lietuvos banko apklaustos kreditavimo įstaigos teigia, kad vėl yra pasiruošusios prisiimti daugiau rizikos“.
Per metus lietuviai įkūrė 15,1 tūkst. naujų įmonių – tai 14 proc. daugiau nei 2020 metais, kai buvo įkurta 13,4 tūkst. įmonių. Pernai metais išregistruota beveik 10 tūkst. įmonių, dar 5 tūkst. įmonių turėjo likviduojamos įmonės statusą, o bankrutuojančiomis ar bankrutavusiomis paskelbtos 743 įmonės. „Metų viduryje ženkliai išaugo išregistruotų įmonių skaičius, tačiau tai lėmė Registrų centro aktyvesnės pastangos valyti savo duomenų bazes nuo neaktyvių įmonių“, – sako J.Tamašauskaitė.
Dažniau kreiptasi į teismą dėl bankroto procedūrų
Per metus į teismą dėl bankroto procedūrų pradėjimo buvo kreiptasi 1238 kartus. Teisminių procesų dėl bankroto procedūrų inicijavimo skaičius pradėjo augti dar spalio mėn., o gruodžio mėn. jų buvo daugiausiai nuo metų pradžios – 136. Iš viso per paskutinį metų ketvirtį į teismą buvo kreiptasi 362 kartus – tačiau tik 15 proc. iš jų inicijavo Sodra bei VMI. „Tai signalizuoja, kad valstybinės institucijos vis dar nepradėjo intensyvesnio įmonių bankroto procedūrų inicijavimo proceso, tačiau aktyvumą po truputį pradeda rodyti“, – sako „Scorify“ ekspertė. Paskutinį 2021 m. ketvirtį aktyvesnė buvo Sodra, inicijavusi 28 teisminius procesus dėl įmonių bankroto. VMI 2021 m. vidutiniškai po 8 kartus per mėnesį kreipdavosi į teismą dėl bankroto procedūrų įmonei pradėjimo.
Pandemija – liftas aukštyn ar žemyn?
Pasak J.Tamašauskaitės, metų pabaigoje paaiškėjo, kurie ekonomikos sektoriai ir kokia apimtimi sugrįžo į tolesnį sėkmingo augimo kelią, o kurie sektoriai toliau balansuoja ant aštrių padidintos rizikos briaunų.
Labiausiai pandemijos paveiktame paslaugų sektoriuje per metus nuo 53 iki 51 proc. sumažėjo mažos rizikos įmonių. „Paslaugų sektorius toks skirtingas, kad dalis įmonių sunkiai kapstosi iš pandemijos sukeltų problemų, o kita dalis toliau sėkmingai auga, – komentuoja J.Tamašauskaitė. – Didžiausią įtaką bendrai per metus suprastėjusiems rizikos rodikliams daro tiesiogiai pandemijos poveikį pajutę apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai. Šių sektorių įmonės vis dar vertinamos kaip rizikingesnės. Tuo tarpu tokias paslaugas telekomunikacijų, kurjerių ar administracinių paslaugų veiklos segmentuose probleminių įmonių sumažėjo iki minimumo“.
Dar vienas sektorius kuriame sumažėjo žemos rizikos įmonių – mažmeninės prekybos. „Šiame sektoriuje iki šiol yra taikomi pandemijos apribojimai, tad neišvengiamai turi įtakos tiek įmonių rezultatams, tiek ir rizikai“, – sako J. Tamašauskaitė.
Transporto ir logistikos sektoriaus įmonių rizikos kryptys taip pat išsiskyrė – per antruosius pandeminius metus padaugėjo mažos rizikos įmonių (nuo 41 iki 44 proc.), tačiau daugėjo ir aukštos rizikos įmonių – nuo 11 iki 12 proc. Pasak „Scorify“ atstovės, tikėtina, kad dalis įmonių įdarbino pandemiją savo tikslams, tačiau kita dalis dėl įvairių priežasčių patiria neigiamas pasekmes ir negali grįžti į įprastą veiklos rizikos lygį.
Ir iki pandemijos tarp rizikingiausių buvęs statybų sektorius, nepaisant sparčios sektoriaus plėtros, išsiskiria augusia rizika – aukštos rizikos įmonių daugėjo nuo 19 proc. iki 25 proc. „Kas ketvirta statybos sektoriaus įmonė veikia aukštos rizikos zonoje, tiesa, rizikingiausių įmonių dalis sektoriuje jau ilgą laiką nesikeičia ir laikosi apie 1 proc. Statybos įmonės taip pat yra tarp sparčiausiai auginusių darbuotojų skaičių – jų per metus padaugėjo 7 proc.
„Tokį spartų darbuotojų skaičiaus augimą sektorius demonstruoja jau antri metai. Tai signalizuoja sparčią sektoriaus plėtrą, tačiau auganti rizika rodo, kad augimas nėra tvarus, – komentuoja J.Tamašauskaitė. – Statybų įmonės iki pernai metų kovo mėn. buvo sustabdžiusios plėtrą lūkuriuodamos pandemijos pasekmių – tuomet puolė plėstis ir priiminėti darbuotojus“.
Aukštesnės rizikos zonoje laikosi maisto perdirbimo įmonės (18 proc. jų yra aukštos rizikos) bei pramonės įmonės (13 proc. įmonių priskiriama aukštai rizikai), ir abiejų sektorių rizika per metus išaugo 3 p.p. „Pramonės sektorius yra gan inertiškos pokyčiams – tiek teigiamiems, tiek ir neigiamiems. Tikėtina, kad tiekimo bei logistikos trikdžių sukeltos pasekmės pilna apimtimi įmonės paveikė tik pernai metais“ – komentuoja „Scorify“ ekspertė.
Vis daugiau darbuotojų
Per metus Lietuvos darbuotojų padaugėjo 3,8 proc. Labiausiai augo finansinių paslaugų sektorius – 9 proc. Antras pagal augusių darbuotojų skaičių – paslaugų sektorius. „Nors paslaugų sektoriaus įmonės per metus įdarbino 8,4 proc. daugiau darbuotojų, verta atsiminti, kad gruodžio mėn. Lietuvoje prasidėjo griežtas karantinas, tad dalis įmonių skelbė prastovas, o dalis tiesiog atleido darbuotojus“, – komentuoja darbuotojų skaičiaus pokyčius J.Tamašauskaitė.
Spartų darbuotojų augimo tempą labiausiai palaiko Vilniaus ir Kauno apskričių įmonės – atitinkamai su 3,3 proc. ir 2,5 proc. darbuotojų augimu. Taip pat per metus 2 proc. padaugėjo dirbančiųjų Tauragės įmonėse. Kitų apskričių verslai išlaikė nedidelį augimą iki 1 proc. Darbuotojų vis dėlto mažėjo Alytaus -1 proc. bei Utenos regiono įmonėse – net 3 proc.
