Taivano delegacijos viešnagės metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kalbėjo, kad galimybė turėti puslaidininkių, kuriais garsėja Taivanas, gamyklą Lietuvoje yra reali.
„Visos galimybės yra realios ir šita galimybė taip pat yra reali. Ar tai Taivano įmonė, ar Lietuvos įmonės bendradarbiaudamos su Taivano įmonėmis. Matome, kad paklausa puslaidininkiams pasaulyje yra milžiniška, turime pasiūlos sutrikimus jau šiandien, ilguoju laikotarpiu pasiūla tik augs plečiantis automobilių, išmaniųjų technologijų pramonei, kompiuteriai vis galingėja ir puslaidininkių reikės“, – tvirtino ministrė.
Tuo metu mūsų šalyje viešintis Taivano nacionalinės plėtros ministras Ming-Hsin Kung sakė, kad dar šiemet Lietuvoje turėtų būti atidaryta Taivano atstovybė. Interviu 15min Taivano ministras taip pat tvirtino, kad matantis ne vieną galimybę padidinti prekybos apimtis tarp šalių – pasak jo, Taivanui įdomi tiek Lietuvos fintech, tiek lazerių, tiek maisto pramonė.
„Lietuva stipri lazerių srityje, tiesa, klausimas, kaip pritaikyti juos Taivano prekėms, nes Taivano stiprioji pusė – komercializacija. Aš manau, kad jei bendradarbiausime, galėsime sukurti daug verslo galimybių“, – sakė ministras.
Visgi kol kas neaišku, ar didžiausios istorijoje Taivano delegacijos viešnagė mūsų šalyje reikšmingai paveiks ekonominį bendradarbiavimą tarp šių dviejų kraštų.
Iki susitarimų – dar ilgas kelias
Susitikimuose su taivaniečiais dalyvavęs Lietuvos verslininkai mano, kad kalbėti apie konkrečius rezultatus dar pernelyg anksti – kol kas Taivanas tik susipažįsta su Lietuvos rinka.
Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas vardijo, kad iki susitarimų dar ilgas kelias: reikės toliau bendrauti, apsikeisti informacija dėl kainų, katalogų, siųsti į šalį pavyzdžius.
„Reikia po mėnesio paklausti, ar tęsiasi bendravimas ir po Naujų metų dar kartą paklausti, ar jis tęsiasi toliau. Rezultatų reikėtų tikėtis po pusės metų optimistiniu atveju“, – Taivano ir Lietuvos verslo bendradarbiavimo galimybes 15min įvertino G.Bagušinskas.
Jis taip pat neigiamai įvertino tai, kad verslo susitikimams dėl maisto eksporto tarp lietuvių ir taivaniečių ketvirtadienį buvo skirtos tik dvi valandos, per kurias galėjo įvykti tik 4 susitikimai. Pastarieji vyko tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, tačiau G.Bagušinskas pastebėjo, kad su taivaniečių delegacija buvo atvykęs tik vienas maisto importuotojas.
„Norėjau su pora rimtų kompanijų kalbėtis ir paaiškėjo, kad jos jau yra užimtos. Taigi jei platformoje yra patvirtinti 5 susitikimai, sistema rodo, kad laiko kalbėtis jau nėra”, – tikino pašnekovas.
Be to, jis pastebėjo, kad Lietuvos ir Taivano kultūros labai skirtingos ir pastarieji „nelabai įsivaizduoja, koks yra lietuviškas maisto sektorius ir ko iš jo tikėtis“, tad reikia daugiau laiko suprasti ir pažinti vieniems kitus.
Jis turėjo priekaištų ir renginio organizavimui – pasak verslo asociacijos vadovo, maisto sektoriaus įmonės tik iš vakaro sužinojo, kad bus galimybė dalyvauti ir „gyvuose“ susitikimuose.
„Nežinau, kas atsakingas už tai, kaip informacija vaikšto, bet iš tiesų mes jos beveik neturime. Kad vyks gyvas renginys, aš sužinojau iš vakaro atsitiktinai, nors dirbu su maisto sektoriaus eksportu. Įmonės klausinėja, ar žinai, kur ta informacija. Tai galėčiau pasakyti, kad iš mūsų pusės su komunikacija yra tam tikra bėda“, – tvirtino jis.
Kad vyks gyvas renginys, aš sužinojau iš vakaro atsitiktinai, nors dirbu su maisto sektoriaus eksportu.
Prisiminęs rugsėjo pabaigoje vykusius nuotolinius susitikimus su taivaniečių verslo atstovais, jis pastebėjo, kad jie dar irgi nepavirto realia nauda.
„Čia daugiau yra politinių kalbų nei realių verslo kontaktų. Reikia tai atskirti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Tačiau Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kuris buvo vienas susitikimų organizatorių, prezidentas Rimas Varkulevičius 15min sakė, kad taivaniečiai kalba apie didesnes galimybes pirkti tiek galutiniam vartojimui skirtus maisto produktus, tiek žaliavas.
O kad susitikimai tarp taivaniečių ir lietuvių buvo labiau susipažinimas, jis nesutiko. Pasak R.Varkulevičiaus, įmonėms buvo pateikta naudingos informacijos – kokie leidimai reikalingi eksportuoti maisto produktus, pasisakė taivaniečių veterinarijos, muitinės, bankų atstovai.
„Informacija verslui – kaip, ką reikia daryti, yra svarbu. Veiksmas vykdomas tada, kai jau visiškai žinai, ką daryti“, – tvirtino pašnekovas.
Be to, Lietuvoje lankėsi ir trys Taivano turizmo agentūros, domėtasi lazerių ir gyvybės mokslų industrijomis. Jis pastebėjo, kad Taivanas turi ir dideles transporto kompanijas, pavyzdžiui, „Evergreen“.
Taivaniečiai nori labai giliai suprasti, kas vyksta Lietuvoje ir kokias sąlygas jie gali turėti.
„Augant kaštams, konteineriniai pervežimai Lietuvai taip pat yra svarbu“, – pastebėjo R.Varkulevičius.
„Taivaniečiai nori labai giliai suprasti, kas vyksta Lietuvoje ir kokias sąlygas jie gali turėti. Jie yra labai tikslūs ir labai veiklūs, vykdantys pažadus, kiek man teko gyvenime su jais turėti reikalų. Tai vakarietiška valstybė, užtat tiek pasiekusi“, – tikino prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Lazerių asociacija: vizitas turės pozityvios įtakos
Tuo metu Lietuvos lazerių asociacija iš esmės pozityviai žvelgia į vizitą, tačiau jos prezidentas aptakiai kalbėjo apie tai, kada galima tikėtis pamatyti konkrečių rezultatų.
„Jeigu atsiras naujų kontaktų, bus gerai, jei neatsiras – dirbsime su senais, bet mes vis tiek esame technologinės įmonės ir mūsų produkcija ten patenka“, – 15min sakė Lietuvos lazerių asociacijos vadovas Petras Balkevičius.
Pasak jo, apie dešimt asociacijai priklausančių įmonių eksportuoja į Taivaną, o vizitas taip pat gali „atnešti kažką naujo“.
„Bet nauji dalykai taip greitai neatsitinka. Visgi mūsų gaminami lazeriai ar komponentai yra sudėtingi, vadinasi, juos reikia suderinti, negali nuo lentynos imti ir parduoti. Yra suderinama su klientu parametrai, charakteristikos ir tada vyksta tiekimas.
Tokie susitikimai ir parodo, ar mes iškart galime tiekti, ar reikia įdirbio. Jei reikia įdirbio, tai klausimas, kokios gali būti tų pardavimų apimtys. Jeigu kažkokio niekučio reikia, tada sukūrimo sąnaudos labai didelės, o naudos nebus, jeigu tai yra kažkoks vienetinis labai sudėtingas daiktas“, – aiškino pašnekovas.
Jis taip pat pastebėjo, kad, pasiekus gerų rezultatų, tampa sunku nustatyti, kuris veiksnys tam turėjo daugiausiai įtakos, tačiau neabejojo, kad susitikimai turės pozityvios reikšmės.
„Dabar nesame pajėgūs pasakyti, kiek įtakos tai turės ir kas daugiausia prisidėjo – ar tai, kad mūsiškiai ten nuolat dalyvauja, dirba, ar šitas vizitas“, – sakė jis.
O Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius atskleidė, kad pramonininkai su Taivano atstovais nuotoliniu būdu susitiks lapkritį.
„Vertiname, kad bendra prekyba, bendras vystymasis yra labai gerai, bet šiandien Taivano pramonininkai negalėjo atvykti. Yra didelė asocijuota struktūra, turėsime su jais nuotolinį pokalbį lapkričio 8 ar 9 dieną“, – 15min sakė V.Janulevičius.
