Konfederacija, be to, piktinasi, kad politikai, tardamiesi dėl išmokų fondo vienoje darbovietėje ilgiau dirbusiems ir darbo netekusiems žmonėms, nepaklausė darbdavių nuomonės, ji norėtų kitaip reglamentuoti ir viršvalandžius. Konfederacijos netenkina ir Seimo noras, kad projektines sutartis darbdaviai galėtų sudaryti tik su 10 proc. įmonės darbuotojų.
„Norime, kad reiktų neriboti“, – penktadienį žurnalistams teigė konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, konkretūs siūlymai parlamentarams bus perduoti kitą savaitę.
Konfederacija taip pat sieks, kad būtų panaikinti apribojimai terminuotoms sutartims – dabar Seimas siūlo leisti jas sudaryti tik su 20 proc. įmonės darbuotojų.
„Siūlysime didinti. Gal virš pusės šiek tiek“, – tvirtino V.Sutkus.
Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius kalbėjo, jog svarbu sutarti, jog žmonėms būtų atlyginama už viršvalandžius ir pagal jų darbo rezultatus.
„Tai turėtų būti sutarta darbo sutartyje. Susitarti, kas bus, kai bus viršvalandžiai. Ir kitas klausimas – susitarti, kad jeigu yra darbas už rezultatą, kad vis dėlto būtų galima įvertinti tą rezultatą ir sutarti, kad už tokį rezultatą yra atlyginimas“, – sakė A.Bertašius.
V.Sutkus BNS teigė esantis už „Sodros“ įmokų lubas, tačiau ne už tokias, dėl kurių praėjusią savaitę susitarė premjeras ir kai kurie politikai.
„Lyg mes parodom, kad kažkas veikia, bet praktiškai negalima naudotis“, – tvirtino jis.
Pasak V.Sutkaus, reikėtų nustatyti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o ne 10-ties, lubas – 3785 eurus.
V.Sutkus išreiškė nepasitenkinimą šią savaitę pasiektu parlamentinių frakcijų vadovų susitarimu dėl išeitinių išmokų mokėjimo uį specialaus fondo.
„Jeigu jie (politikai – BNS) susitarė, tai yra jų susitarimas. Jeigu mes kalbame apie kažkokį susitarimą, tai susitarimu laikome kažkokį socialinį susitarimą, tai jis gali būtu kažkokiame formate – politikų su darbdaviais, politikų su profsąjungomis, darbuotojų su darbdaviais, bet jeigu jie (politikai – BNS) tarpusavyje pasėdėjo ir vienas su kitu susitarė, tai jie su mumis nesusitarė, nežinau, ar jie tarėsi su profsąjungomis“, – teigė V.Sutkus.
„Pirmas skaičius, kurį išgirdau, buvo 0,3 proc. (darbdavio įmoka į išmokų fondą – BNS), paskui – 0,7 proc., o šios savaitės viduryje, susitikęs kai kuriuos aukštus pareigūnus, jau išgirdau, kad mes net į 1 proc. turbūt, netilpsime“, – pridūrė jis.
Socialinio modelio kūrėjai siūlo kasmet po 1 procentinį punktą mažinant darbdavių įmoką į „Sodrą“, o dalis sutaupytų lėšų patektų į išmokų fondą. Ar tam Seimas pritars, neaišku, nes dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo, darbdavių įmokų sumažinimo, „Sodra“ netektų 40-90 mln. eurų įplaukų.
Svarstydamas naująjį Darbo kodeksą Seimas yra pritaręs, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės ir vienoje darbovietėje bus išdirbę daug metų, ateityje mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka iš fondo turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų penkis vidutinius darbo užmokesčius, o minimali – vieno mėnesio, jeigu atleidžiamas darbuotojas vienoje vietoje būtų dirbęs nuo trejų iki penkerių metų.
Seimas iki minimumo linkęs sumažinti darbdavių įpareigojimus dėl išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams – ji siektų vieną vidutinį darbo užmokestį, jeigu darbo santykiai tęstųsi daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau – pusę uždarbio.
Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia apie 760 euro. Fondo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.
