Įtartinus klientus atpažįsta
Kaip 15min pasakojo Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos (LVRA) vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė, rezervacijas nutraukiančių trečiųjų šalių piliečių problema ypač paaštrėjo prieš kelerius metus.
Norėdami gauti turistinę Šengeno vizą keliautojai privalo nurodyti nuolatinę arba laikiną gyvenamąją vietą ES šalyje, o lengviausiai tai padaryti – pateikus viešbučio kambario rezervaciją. Tačiau vos tik Šengeno viza yra suteikiama, Lietuvos viešbučius dažnai pasiekia žinia, jog rezervacija turisto nebedomina.
„Labai skaudu, kai sezono metu, ypač į ekonominės klasės pigesnius viešbučius nusitaiko tokie asmenys, kurie rezervuoja, bet neatvyksta. Kambarys galėtų būti parduotas kitiems klientams, o lieka nepanaudotas“, – sakė E.Ližaitytė ir pridūrė, kad išieškoti sumos už patirtus nuostolius nėra iš ko.
Tiesa, asociacijos atstovė patikino, jog kai kurie viešbučiai jau kartais atskiria įtartinus klientus.
„Kai kurie viešbučiai sako matantys, kai žmonės, rezervuojantys kambarius, niekada viešbutyje nepasirodys. Bet ir tokiu atveju turi atsakinėti į užklausas, rezervacijas, patvirtinimus siųsti, o tai papildomas darbas“, – tvirtino pašnekovė.
Tai, kad nemažai rusų turistų iš pradžių skelbia norintys atvykti į Lietuvą, tačiau galiausiai nuvyksta į kitas ES šalis, leidžia spėti ir skirtingi Lietuvos ir Rusijos statistiniai duomenys.
2015 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalį su nakvyne aplankė 211,6 tūkst. rusų turistų. Tuo tarpu tų pačių metų Rusijos valstybinės statistikos tarnybos skaičiavimais, Lietuvą aplankė 743 tūkst. šios šalies piliečių.
Vis dėlto, E.Ližaitytė teigė, kad nors rezervacijas atšaukiančių užsienio turistų problema ir aktuali, bet kalbėti apie dešimtis tūkstančių atvejų per metus tikrai negalima.
Griežtumas atbaidytų sąžiningus turistus?
Nors viešbučiuose ar nakvynės namuose nepasirodančių, bet vizas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse gavusių užsieniečių problema nenauja ir opi, tačiau kaip ji galėtų būti sprendžiama, kol kas nežino niekas.
„Buvo pasvarstymų ir su asociacija, ir su Užsienio reikalų ministerija (URM), ambasadomis bandėme šį klausimą spręsti kaip probleminį, bet neradome efektyvių priemonių, kaip būtų galima tai pažaboti“, – pripažino E.Ližaitytė, kuri idėją išduoti vizas tik tiems keliautojams, kurie už nakvynes būtų susimokėję iš anksto, atmetė.
„Galbūt taip apsisaugotume nuo netikrų turistų, bet užkirstume kelią atvykti ir tikriesiems turistams. Be to, pažiūrėjus į aplinkines šalis taip pat matome, kad kitų apsaugos priemonių jos nesiima. Taigi, mūsų priemonės būtų pernelyg griežtos ir atbaidančios“, – tikino LVRA vykdančioji direktorė.
Anot E.Ližaitytės, su nakvynės paslaugas teikiančiais verslininkais apsvarsčius visus už ir prieš, nuspręsta kol kas palikti esamą tvarką.
Tačiau LVRA atstovė priminė, kad ji ydinga ne tik dėl verslininkų patiriamų nuostolių, bet ir dėl saugumo spragų, ypač atsižvelgiant į pastarojo metu įvykius Europos šalyse.
„Tie žmonės juk kažkur nukeliauja“, – teigė E.Ližaitytė.
Tuo, kad dėl Šengeno zonos vizas norinčių gauti posovietinių šalių piliečių praranda pajamas, šių metų vasarą skundėsi ir Palangos verslininkai.
Jie žadėjo nuo 2017 m. sutartinai imti rezervacijos mokesčius. Kitaip tariant, rezervuojant kambarį per viešbučių užsakymo sistemą booking.com, dalis lėšų būtų nuskaičiuojama automatiškai, o likučiui esant nepakankamam rezervacija būtų nutraukta. Maža to, sistema leis iš būsimo keliautojo nuskaityti dalį arba visus pinigus.
URM: laukiame informacijos apie piktnaudžiavimus
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamento skyriaus atstovai atsakyme raštu 15min pripažino, kad Lietuvos viešbučių atstovai klausimą dėl piktnaudžiavimo rezervacijomis reguliariai kelia turistinio sezono piko metu.
Anot URM atstovų, atšaukiamų rezervacijų skaičių galima būtų sumažinti pasirenkant atsiskaitymą ne grynaisiais pinigais, o kreditinėmis kortelėmis. Tiesa, E.Ližaitytė teigia, kad minėtoje booking.com sistemoje asmuo gali iš pradžių nurodyti klaidingus kreditinės kortelės duomenis, o jų patikrinimas užtrunka.
„Jei viešbučiai turi informacijos, kad jų rezervacijomis buvo pasinaudota tik siekiant gauti vizą ir tai nėra pavieniai rezervacijų atšaukimai, o ydinga tendencija, Lietuvos URM Konsulinis departamentas būtų dėkingas už suteiktą konkrečią informaciją“, – pridūrė URM atstovai.
Prašymas išduoti Šengeno vizą trečiosios šalies piliečiui kainuoja 60 Eur. Jeigu trečioji šalis yra pasirašiusi susitarimą su ES dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, jos piliečiai moka mažesnį – 35 Eur mokestį.
