15min jau rašė, kad „Lifosos“ sprendimas dėl pagrindinės žaliavos, amoniako, trūkumo laikinai sustabdyti gamybą prasta žinia ne tik įmonės darbuotojams, bet ir Kėdainiams bei visam Panevėžio regionui, mat gamykla aprūpindavo gyventojus pigesne šiluma.
„Lifosa“ veiklą sustabdė rugsėjo 14 dieną. Gamybos stabdymą lėmė „gamtinių dujų kainos staigus ir ženklus augimas, dėl kurio per pastaruosius kelis mėnesius net kelis kartus išaugo amoniako įsigijimo kaina.“
Planuojama, jog pavykus susitarti su amoniako tiekėjais dėl būtino jo kiekio įmonė veiklą atnaujintų lapkritį.
Laikinojo administratoriaus atstovas Rimvydas Vaštakas priminė, kad įmonei teko sustabdyti veiklą dėl amoniako trūkumo ir energijos kainų.
„Įmonė planuotų gal lapkričio viduryje atnaujinti gamybą ir vėl pradėti veiklą, kadangi pardavimai vyksta. Ieškomi alternatyvūs tiekėjai. Tikėtina, kad gamyba pradės veikti“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė R.Vaštakas.
Tiesa, kai įmonė vėl pradės veikti, pasak jo, tikėtina, kad gamyba vėl bus atnaujinta 60–70 proc. pajėgumu.
„Tokiu pajėgumu dirbant neužtenka šiluminių resursų, kad aprūpintų šiluma kitas savivaldybes. Šildymo energijos užtenka tik pačios įmonės technologinių procesų užtikrinimui“, – tvirtino jis.
Jis akcentavo, kad veikdamas laikinasis administratorius remiasi dviem pagrindiniais dokumentais – tarptautinių sankcijų įstatymu ir finansų ministrės gegužės 23 d. pasirašytu įsakymu.
„Mes tikriname įmonės sprendimus dviem aspektais – kad būtų laikomasi sankcijų įstatymo nuostatų. Antras – kad sprendimai, kuriuos priima vadovai, būtų naudingi kompanijai. Šių sprendimų kasdien būna priimama nuo 20 iki 30, darbo nemažai“, – pripažino jis.
Pasak R.Vaštako, bendravimas tarp laikinojo administratoriaus ir įmonės vadovybės yra pakankami konstruktyvus.
Tuo metu laikinoji vadovė, įmonės finansų direktorė Regvita Ivanovienė sakė, kad prieš sustabdant veiklą įmonė ieškojo alternatyvių amoniako tiekėjų, nes sustojo ir „Achemos“ veikla, iš kurios „Lifosa“ jį pirko. Tačiau surasti kitų tiekėjų buvo sudėtinga.
„Reikėjo pateikti visus dokumentus, pateikti galutinius naudos gavėjus. Turėjome vilties, kad pavyks susitvarkyti. Nepavyko, sustojome. Toliau vykdome pardavimus, turime didelę partiją į JAV, 35 tūkst. tonų laivą, tai įlies į mūsų apyvartinį kapitalą pinigų“, – sakė R.Ivanovienė.
Kalbėdama apie sankcijas, ji pridūrė, kad Lietuvoje galutinio naudos gavėjo atskleidimo procedūra yra labai griežta, užtrunka laiko surinkti visus dokumentus.
„Tikrai ne visose šalyse priimta tokio atskleidimo praktiką. Esame praradę laiko tikrindami“, – pridūrė laikinoji vadovė.
