Seimo ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjusi Lietuvos pašto direktorė Asta Sungailienė teigė, kad šis pokytis paliečia ne vien Lietuvos paštą, tačiau smulkių siuntų vežėjus ES. Ji sakė, kad įmonė procesų lygmeniu yra pasiruošusi nuo liepos 1 d. įsigaliosiantiems pokyčiams, tačiau paminėjo, kad bendrovė yra tik pirmoje muitinės deklaravimo sistemos testavimo fazėje, todėl iki naujos tvarkos likus savaitei, dar kyla klausimų dėl jos funkcionalumo. Vadovė atkreipė dėmesį, kad gavėjų nepageidaujamų siuntų grąžinimo klausimas nėra tinkamai išspręstas, kadangi tokias siuntas įmonės turės deklaruoti jau ne virtualiai, o naudojant popierines formas.
„Jeigu mes kalbame apie esamus sisteminius sprendimus, kurie bent jau yra testavimo fazėje, kalbant apie siuntų grąžinimą, jokių sprendimų nėra. Tai pareikalaus resursų ne tik iš Lietuvos pašto pusės, bet ir iš Muitinės pusės, kadangi šie procesai nėra skaitmenizuoti“, – sakė įmonės vadovė.
Lietuvos pašto vadovė sakė, kad klausimų kelia ir muitinės reikalavimas dokumentus versti į lietuvių kalbą, kurį A.Sungailienė vadino gerbtinu, tačiau galimai pertekliniu.
„Jis, ypač kai mes kalbame apie deklaravimą sistema į sistemą, tampa visiškai techniniu, mechaniniu, galimai nesukuriančiu jokios pridėtinės vertės. Tai sukuria darbą, bet, mano nuomone, nesukuria pridėtinės vertės. Yra šalių, kuriose tokie vertimai nereikalaujami “, – teigė ji.
Posėdyje kalbėjęs Skubių siuntų gabentojų asociacijos atstovas Jonas Sakalauskas taip pat pabrėžė, kad kiekviena diena šiandien yra kritinė.
„Šiandien gavome papildomos informacijos iš įmonės, kuri muitinei kuria informacinę sistemą, rodančia, kad yra kažkokių sutrikimų ir dalis funkcionalumo neveikia. Tikimės, kad šias problemas pavyks išspręsti, bet jeigu IT sistema neveiks, turėsime kažką panašaus į Registrų centro ar Regitros situaciją“, – sakė asociacijos atstovas.
Darius Žvironas, Lietuvos muitinės generalinis direktorius, teigė, kad muitinė kartu su partneriais yra pasiruošusi pokyčiams.
„Tiek paštas, tiek siuntų vežėjai yra baigiamoje prisijungimo prie mūsų sistemos stadijoje. Turime padarę modulį gyventojams patiems deklaruoti siuntas. Ta galimybė bus kažkiek aktuali pereinamuoju laikotarpiu, tačiau tai ta priemonė, kuri tikrai nebus kasdienė. Pereinamuoju laikotarpiu didžiausia deklaravimo našta grečiausiai klius siuntų vežėjams ir Lietuvos paštui, bet tolimoje perspektyvoje pardavėjai patys deklaruos ir susimokės mokesčius. Arba prekės atkeliaus į sandėlius Europoje. Tai vėlgi tiesioginės deklaravimo naštos gyventojams neliks“, – prognozavo Muitinės vadovas.
Naujoji sistema turėtų atlaikyti iki 50 tūkst. kreipimųsi per valandą. Manoma, kad šis skaičius galėtų būti pasiektas pirmomis sistemos paleidimo valandomis, tačiau nuolatinis srautas turėtų būti mažesnis.
Jis pripažino, kad paleidus sistemą, teks atlikti monitoringą, siekiant išsiaiškinti, ar visi sprendimai pasiteisina. „Teisingi pastebėjimai dėl deklaracijų atšaukimo, procesas lieka rankinis, bet neprašysime atšaukti deklaracijų kiekvienos atskirai, jas bus galima atšaukti sąrašu. Mano nuomone, reikia galvoti, kaip nacionalinį reguliavimą padaryti patrauklesnį tarptautinei prekybai. Yra sutarta, kad pereinamuoju laikotarpiu tariami pažeidimai dėl vertimo į lietuvių kalbą nebus konstatuojami kaip pažeidimai. Manau, kad per pereinamąjį laikotarpį, pusmetį rasime palankius sprendimus“, – teigė D.Žvironas.
Susisiekimo ministerijos viceministrė Loreta Maskaliovienė teigė, kad vartotojai pajus didelį nepasitenkinimą dėl papildomų procedūrų, tačiau Lietuvos institucijos turėtų pasistengti, kad to nepasitenkinimo būtų kuo mažiau. „Yra daug trikdžių. Mes turime septynias dienas ir septynias naktis, o liepos 1 d. visa tai jau turi veikti. Kol kas yra daug atvirų klausimų. Mes neturime plano B, jeigu sistema neveiks. Tai tikrai kelia nerimą. Norėčiau paprašyti suremti pečius ir tuos klausimus greičiau išspręsti“, – teigė ji.
Tiesa, politikė atkreipė dėmesį, kad šiems pokyčiams ES šalys yra pasiruošusios skirtingai. O jeigu šioje sistemų konkurencinėje kovoje Lietuva atsiliks, gali būti, kad šalis praras nemažai siuntų.
G.Paluckas – vaikštome plonu ledu
Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas posėdyje pabrėžė, kad šį klausimą komitetas svarsto savo inciatyva. Į jį anksčiau nebuvo kreiptąsi, todėl parlamentaras susidarė įspūdį, kad viskas veikia kaip suplanuota.
„Išklausęs kai kuriuos pastebėjimus ir pasidalintą informaciją, aš priverstas konstatuoti, kad mes vaikštome plonu ledu. Aš, kaip programuotojas, girdėdmas, kad informacinės sistemos vystomos on the run (liet. realiu laiku) ir mėginama jas integruoti, galiu palinkėti tik didžiausios sėkmės. Galiu garantuoti, kad vartotojai taip pozityviai nėra nusiteikę“ – teigė G.Paluckas.
Jis atkreipė dėmesį, kad neigiamo viešumo bangos jau nebus išvengta ir pasipiktinimą teks sugerti Lietuvos paštui arba Muitinei.
PVM galios visoms siuntoms iš trečiųjų šalių
Nuo liepos 1 d. bus panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata smulkiosioms siuntoms iš trečiųjų šalių.
Iki šiol pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išimtys buvo taikomos smulkioms siuntoms, kurių vertė, įskaitant siuntimą, buvo iki 22 eurų. Tačiau nuo kito mėnesio pradžios neliks ir šios lengvatos. Visi siuntų iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija ir daugelio kitų gavėjai turės susimokėti importo mokestį, kuris sieks 21 proc.
Jei prekės vertė bus didesnė nei 150 eurų, tuomet papildomai teks susimokėti ir muito mokestį. Pastarasis priklausys nuo konkrečios prekės kategorijos.
Manoma, kad naujoji tvarka labiausiai kirs siuntų iš Kinijos srautui. Kaip teigia Lietuvos pašto atstovai, šiandien apie 70 proc. visų į Lietuvą atvykstančių siuntų sudaro siuntos iš trečiųjų šalių, o didžioji jų dalis atkeliauja būtent iš Kinijos.
„Direktyvos tikslas yra tas, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos prekėms iš ES ir trečiųjų šalių. Kol kas iš trečiųjų šalių importuojant prekes iki 22 eurų nebūdavo taikomas PVM. Svarbiausia yra skatinti vietinį verslą“, – sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Siuntų gavėjams teks ir išmuitinimo išlaidos
Artėjant naujajai tvarkai daug diskutuojama ir apie išmuitinimo tvarką – tokia paslauga per tarpininkus kartais gali gerokai padidinti mažos vertės prekės kainą, tačiau iki šiol deklaruoti siuntas patiems gyventojams būdavo sudėtinga.
Ji tikėjosi, kad šis būdas bus pagrindinis po pereinamojo laikotarpio. Be to, gyventojams pripratus prie to, didžiosios dalies prekių mokesčiai bus sumokėti iš anksto.
Tuo atveju, kai gyventojas prekės deklaravimą patikės Lietuvos paštui, deklaravimo mokestis sieks 3 eurus, o jei asmuo tai darys savarankiškai, mokestis sieks 2 eurus.
Savarankiško deklaravimo klausimą bent iš dalies turėtų palengvinti nauja Muitinės departamento kuriama savarankiško išmuitinimo sistema.
