Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė, kad bendrovės kapitalas būtų didinamas papildomu valstybės piniginiu įnašu išleidžiant naujas akcijas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija aiškina, jog dėl pandemijos 2020-2021 metais „Litexpo“ patyrė verslo rizikų, kilo grėsmė jo mokumui ir veiklos tęstinumui.
„Vertinant parodų dalyvių skaičiaus mažėjimą, mažėjantį parodų aktualumą bei „Litexpo“ siekiant išlikti konkurencingai, būtina ieškoti naujų investavimo sprendimų – pritraukti ne tik stiprius partnerius, privataus ir valstybės sektoriaus atstovus, bet ir investuoti į naujų temų parodų ir renginių kūrimą, aktualizuoti nacionalinės reikšmės parodų turinį, taip siekti prisidėti prie verslui ir visuomenei svarbių klausimų sprendimo“, – rašoma nutarimo projekto aiškinamajame rašte.
Pasak jo, pagal „Litexpo“ kapitalo didinimo iki 2032 metų planą dabar reikėtų investuoti 2 mln. eurų, iš jų 60 proc. būtų skirta investicijoms į infrastruktūrą ir baldus, 22 proc. – į procesų skaitmenizavimą ir modernius technologinius sprendimus, dar 18 proc. – grąžinti ilgalaikes paskolas atstatant bendrovės mokumą.
Anot ministerijos, analizė parodė, kad investicija 10 metų perspektyvoje būtų ekonomiškai naudinga, generuotų valstybei teigiamą grąžą. Norima, kad „Litexpo“ vėl taptų pagrindiniu Baltijos regiono parodų centru, jame būtų rengiama bent po vieną naują specializuotą parodą per metus, būtų investuojama į technologinius sprendimus.
2 mln. eurų „Litexpo“ įstatiniam kapitalui būtų skirta iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų asignavimų.
Dabar bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 3,329 mln. vienetų 2,9 euro nominalios vertės akcijų. 98,76 proc. jų valdo ministerija, dar 1,24 proc. – 37 fiziniai asmenys.
Skelbta, kad NATO vadovų susitikimas Vilniuje atsieis apie 30 mln. eurų, iš jų beveik 12 mln. eurų – dviejų mėnesių „Litexpo“ nuomai ir centro pritaikymui.
