„Per pirmus tris šių metų mėnesius perduotas elektros energijos kiekis išaugo beveik dešimtadaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šį pokytį lėmė šaltesni orai, atsigaunantis šalies ūkis ir reikšmingai išaugusi perdavimo paslaugų paklausa, apie ką galime spręsti iš galutinio elektros energijos suvartojimo pasiskirstymo.
Apžvelgiant reikšmingiausius mūsų darbus, metų pradžioje toliau kryptingai tęsėme strateginių projektų įgyvendinimą. Rengdamiesi sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, po rekonstrukcijos įjungėme Utenos ir Ignalinos AE transformatorių pastočių 330 kV skirstyklas, pradėjome 330 kV linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijas. Reikšmingi darbai padaryti ir naujos jūrinės elektros jungties „Harmony Link“ projekte – užbaigėme įgyvendinimo studiją, kuri padėjo pagrindą planuojamų skelbti jungties keitiklių ir kabelio pirkimų sąlygoms, Lietuvos teritorijoje parinkta šios jungties trasa, pradėti jūros dugno tyrimo darbai“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Per pirmus tris šių metų mėnesius perduotas elektros energijos kiekis išaugo beveik dešimtadaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Sistemos patikimumą „Litgrid“ pagal tarptautinę praktiką matuoja dviem pagrindiniais rodikliais – operatoriaus atsakomybei priskiriamų nutraukimų vidutinės trukmės (angl. average interruption time, AIT) ir neperduotos energijos kiekio (angl. energy not supplied, ENS). Per tris šių metų mėnesius abu šie rodikliai buvo geresni, t. y., mažesni, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
AIT siekė 0,035 min., kai atitinkamu laikotarpiu pernai šis rodiklis buvo 0,111 min., o ENS šiemet sudarė – 1,104 MWh, kai pernai siekė – 3,303 MWh. 2021 m. bendrovės iškeltuose tiksluose numatyta, kad AIT per visus metus neviršys 0,29 min., o ENS – 6,300 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija „NordBalt“ ir „LitPol Link“ 2021 m. trijų mėnesių bendras prieinamumas buvo atitinkamai 100 proc. ir 92,8 proc. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu „NordBalt“ bendras prieinamumas taip pat siekė 100 proc., o „LitPol Link“ – 97,2 proc. Šiemet „LitPol Link“ prieinamumo rodiklis kiek mažesnis daugiausia dėl kovo mėn. įvykusių trijų atjungimų Lenkijos pusėje.
Pajamos didėjo, augo suteiktų paslaugų apimtis
„Litgrid“ pajamos per pirmus tris šių metų mėnesius siekė 61,8 mln. eurų – tai 15,8 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Nors vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina buvo 10,6 proc. mažesnė, pajamos už elektros perdavimą sumažėjo tik 2,2 proc., iki 21,5 mln. eurų ir sudarė 34,8 proc. visų „Litgrid“ pajamų. Dėl žemesnės nei daugiametis vidurkis žiemos sezono temperatūros, perduotas elektros energijos kiekis didėjo 9,4 proc. ir sudarė 2,897 TWh.
Pajamos už sistemines paslaugas didėjo 8,5 proc., iki 24,9 mln. eurų. Sisteminių paslaugų apimtis per atskaitinį laikotarpį didėjo 7,1 proc. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos augo daugiau negu 2 kartus, iki 10,9 mln. eurų. Augimą lėmė 64 proc. didesnės vidutinės pardavimo kainos ir 40 proc. didesnis kiekis.
Bendrovės sąnaudos per 2021 m. 3 mėn. buvo 48,1 mln. eurų, 13,1 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos didėjo 15 proc. ir sudarė 35,6 mln. eurų.
Veiklos rezultatai, investicijos
2021 m. pirmo ketvirčio EBITDA buvo 19,4 mln. eurų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 3,5 mln. eurų arba 21,8 proc. EBITDA marža padidėjo nuo 29,8 proc. iki 31,3 proc.
EBITDA augimą labiausiai lėmė 7,1 mln. eurų geresnis nei praeitų atitinkamo laikotarpio sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo.
2021 m. trijų mėnesių bendrovės grynasis pelnas buvo 11,5 mln. eurų, 25,9proc. didesnis nei tuo pačiu metu 2020 m., kai jis sudarė 9,1 mln. eurų.
„Litgrid“ 2021 m. trijų mėnesių investicijos siekė 7,2 mln. eurų, iš jų 33 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 51 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.
