Krovinių pervežimas oro transportu yra greičiausia ir viena saugiausių bei patikimiausių logistikos paslaugų. Kas mėnesį Lietuvos oro uostuose perkraunama apie 1400-1800 tonų įvairių siuntinių: iš tolimųjų rytų į Lietuvą skraidinamos elektronikos prekės, automatikos detalės ir tekstilės gaminiai, iš Lietuvos eksportuojama medicininė įranga, lazeriai ir jų komponentai.
Pandemija pakoregavo pervežimo grafikus
Pasak Krovinių gabenimo, ekspedijavimo ir logistikos paslaugas teikiančios UAB „ACE Logistics“ vadovo Igno Puluikio, 2020 m. pavasarį dėl COVID-19 užsidarius oro erdvei, didžiausią iššūkį kėlė vėluojantys kroviniai dėl staiga sumažėjusių lėktuvų skrydžių.
Eurostato duomenimis, didžiausias komercinių skrydžių sumažėjimas pernai fiksuotas balandžio mėnesį – 91 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., gegužę – 90 proc., o birželį – 84 proc.
„Prasidėjus pandemijai, klientams, kurių krovinių logistika įprastai užtrukdavo 3-5 dienas, tekdavo laukti laisvos vietos pakrovimui į lėktuvą net iki 2 savaičių. Iki tol būdavo įprasta užsakyti krovinių pervežimą prieš 1-2 savaites, deja, pandemija greitai išmokė planuoti atsargiau“, – sako I.Puluikis.
Nors situacija šiandien yra geresnė nei prieš metus, išlieka gana sudėtinga padėtis su krovinių gabenimu į Šiaurės Ameriką – vietų kroviniams iš Vilniaus kylančiuose reisuose kartais tenka laukti ir daugiau nei dvi savaites. Tokiais atvejais logistikos specialistai tikrina visas įmanomas galimybes – matant, kad nepavyks krovinių greitai pakrauti Lietuvoje, dėl krovinių pervežimo tariamasi su didesniais Europos oro uostais, kur vykdoma gerokai daugiau skrydžių.
„Vilniaus oro uostas yra gana nedidelis, čia kyla ir leidžiasi mažesni lėktuvai, tad didesniems kroviniams gabenti dažniausiai renkamės Amsterdamo, Briuselio, Vienos, Frankfurto oro uostų servisą. Praktiškai turime partnerius kiekvienoje šalyje, kur skrenda lėktuvai“, – teigia I.Puluikis.
Glaudus bendravimas su partneriais taip pat leidžia geriau suprasti susiklosčiusią padėtį oro transporto rinkoje. Šiuo metu daugelio avialinijų turimų orlaivių parko proporcijos yra 80:20 – 80 proc. lėktuvų tupi ant žemės, o skraido vos 20 proc.
Iššūkius kelia išbalansuota rinka
Sumažėjus vykdomų skrydžių, itin populiarūs tapo dideli krovininiai lėktuvai. Nemažai avialinijų griebiasi šiaudo ir imasi krovinių pervežimo – keleiviniai lėktuvai transformuojami į krovininius tiesiog išimant keleivių sėdynes, kai kurios avialinijos perveža krovinius tiesiog sudėję ir pritvirtinę juos ant keleivių sėdynių. Šiandien 60 proc. krovinių pervežami krovininiais lėktuvais, 40 proc. – keleiviniais.
Pandemija taip pat pakoregavo ir krovinių pobūdį. Ilgą laiką „ACE Logistics“ buvo viena iš nedaugelio kompanijų, teikiančių gyvūnų pervežimo paslaugas, tačiau dabar nebėra galimybių gabenti gyvūnus iš Vilniaus oro uosto. Taip pat pastebima, kad sumažėjo tekstilės eksportas.
„Nors pandemijos pradžioje į Lietuvą importuojamų krovinių buvo apmažėję, negalime sakyti, kad pervežimo srautas drastiškai krito. Dalį krovinių praradimų kompensavo pandemijai skirtų medicininių priemonių gabenimas į Lietuvą: iki šiol gabenamos didelės siuntos su įvairiomis apsaugos ir testavimo priemonėmis, medicininėmis kaukėmis“, – komentuoja I.Puluikis.
Statistikos departamento duomenimis, vien 2020 m. kovo mėnesį Lietuvos oro uostuose perkrautas rekordinis krovinių kiekis – 2283 tonos. Nors vykdomų skrydžių kiekis Europoje tuo metu buvo kritęs 44,1 proc.
Didesnis iššūkis – išbalansuoto oro transporto rinka ir 3-5 kartus pakilusios paslaugų kainos. Pasak pašnekovo, kainų svyravimai pervežimo srityje yra normali praktika, tačiau ilgą laiką buvo susiklosčiusi tendencija, kad krovinių pervežimo kainos mažėdavo pavasarį po kinų Naujųjų metų. Šiemet nieko panašaus nevyksta – avialinijos kelia kuro priemokas, pastebimas paslaugų įkainių kilimas. Kainų svyravimai palietė ir kitas transporto rūšis – pavyzdžiui, krovinių gabenimas kai kuriais geležinkelių ar jūrų transporto maršrutais kilo beveik 5 kartus.
Auga paklausa krovinių pervežimui
„Pasikeitė ir krovinių srautų sezoniškumas: prieš pandemiją daugiausiai krovinių būdavo pervežama prieškalėdiniu laikotarpiu ir vasarį prieš kinų Naujuosius metus. Po piko turėdavome krovinių atoslūgį iki rudens. Kai prasidėjo pandemija, teko dirbti gerokai intensyviau, atoslūgio nelabai ir pajutome – itin intensyvus periodas buvo nuo lapkričio iki sausio“, – teigia I. Puluikis.
Krovinių pervežimui didelę įtaką darė dėl pandemijos auganti el. prekyba: Lietuvoje internete apsiperkančių gyventojų padaugėjo nuo 59 proc. 2019 m. iki 64 proc. 2020 m. Tai atitinka bendras Europos sąjungos tendencijas: 2020 m. internete apsipirko 72 proc. ES gyventojų – 4 proc. daugiau nei 2019 m.
Bendrovės vadovas tikina, kad, nors pandemija ir sukėlė daug iššūkių, būta ir naudingų pamokų. Viena jų – kad oro transportas yra nepakeičiamas pervežant itin skubius ir brangius krovinius.
„Gal oro transporto rinka ir vystosi lėčiau, ne taip dažnai keičiasi standartai ir pasirodo naujos inovacijos, bet pandemija tėra vienas iš etapų, po kurio ateis kitas. Sunku nuspėti, kas bus po metų ar dvejų, bet, kaip matome, lėktuvai kaip skraidė, taip ir tebeskraido“, – sako I.Puluikis.
