Daugiau nei pusantro milijono vartotojų turinčios programėlės „YPlan“, kuri planų neturintiems didmiesčių svečiams ar gyventojams siūlo užsisakyti pigesnius paskutinės minutės bilietus į sporto, muzikos ar kitus renginius, istorija prasidėjo 2011 m., kai Viktoras Jucikas ir Rytis Vitkauskas pasiryžo palikti darbus gerose Anglijos įmonėse – (Viktoras dirbo „Goldman Sachs“ vykdomuoju direktoriumi, Rytis – viceprezidentu „Summit Partners“) ir nutarė kurti savo verslą.
„YPlan“ ilgame potencialių verslo idėjų sąraše atsidūrė tik 51 vietoje.
Skirtingai nei daugelis nusprendusių užsiimti verslu, vaikinai tada dar neturėjo konkrečios idėjos ir savąją išsirinko naudodami specialias metodikas.
„YPlan“ ilgame potencialių verslo idėjų sąraše atsidūrė tik 51 vietoje. Praėjus trejiems su puse metų aišku, kad apsistoję ties „YPlan“ vaikinai neapsiriko. „YPlan“ noriai renkasi didmiesčių gyventojai, idėja tiki ir investuotojai, tarp kurių yra ir įžymybių – aktorius Ashtonas Kutcheris ir reperis Pharellas Williamsas.
Tiesa, praėjusieji metai „YPlan“ nebuvo lengvi – reikėjo keisti verslo modelį ir atleisti dalį su tiesioginiais pardavimais dirbusių žmonių. V.Jucikas tikina, kad tai įvyko sklandžiai, todėl dabar plėstis bus lengviau.
Apie tai, kaip nuo įkūrimo keitėsi „YPlan“, apie Lietuvos startuolius ir ar galima Lietuvoje kurti verslą, pasakoja „YPlan“ technologijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų V. Jucikas.
– Dalis pradedančiųjų ir patyrusių verslininkų sako, kad sėkmingas verslas pirmiausiai gimsta nuo idėjos – idėja yra vienintelė motyvacija, kuri palaiko, kai dirbti nebesinori. Pas jus idėja buvo išgalvota ir ji buvo tik 51. Kokia yra sėkmingos verslo idėjos formulė pagal tave?
Aš puikiai matau, kad „YPlan“ galėtų veikti ir Birštone.
– Kai rinkomės, kokį verslą kurti, tai labai konkrečiai žiūrėjome – vienas iš kriterijų buvo, ar mums ta idėja svarbi, įdomi, ar mes galėtume vystyti tokį verslą. „YPlan“ atveju buvo labai didelis „taip“, nes mes tokią problemą patys turėjome. Ją ypač pajautėme tuomet, kai buvome San Fransiske ir kai nebuvo ką daryti – norėjome kažkur nueiti ir ką nors pamatyti, bet nebuvo ko. Pagalvojome, kad jeigu būtų programėlė telefone, tai būtų labai gerai.
Kad ir kiek idėjų turėjome, pagrindinis kriterijus buvo, ar norime prie tos idėjos dirbti daug metų, fokusuotis. Neįmanoma kurti verslo jei matai, kad neįdomu, kad nenori. Tuomet jis kada nors atsibos.
– Kaip pasikeitė „YPlan“, nuo tada, kai pakeitėte verslo modelį?
– Modelio mes iš esmės nekeitėme. „YPlan“ modelis buvo prekyvietė bilietų pirkėjams ir pardavėjams, tokia ji ir yra dabar.
Turime žmonių, kurie eina ir dėl renginių kalbasi su komedijos vakarų, sporto renginių, teatrų organizatoriais. Tai labai gerai, bet reikia turėti ir kuo didesnę renginių pasiūlą.
Kad ją gautume, nusprendėme pasilikti ir tuos žmones, ir sukurti platformą, kur savo renginius galėtų kurti organizatoriai. Tai nuima krūvį nuo partnerių paieškos komandos, padeda padidinti pasiūlą. Dėl to mums lengviau plėstis geografiškai, nes nebereikia turėti partnerių paieškos komandos kiekviename mieste.
Nutarėme sukurti ne tik programėlę, bet ir tinklalapį. Tinklalapis leidžia gauti daug papildomų klientų. Be to, nereikia daug pinigų skirti programėlės rinkodarai, galime daryti partnerystes su kelionių ar viešbučių paieškos svetainėmis. Pavyzdžiui, kai kas nors nusiperka skrydį į Londoną iš Lietuvos, mes sakome – „Tu nusipirkai skrydį į Londoną, tu pažiūrėk, čia yra „YPlan“ siūlomi renginiai, tau nereikia siųstis jokios programėlės“ – žmogus paspaudžia mygtuką ir „YPlan“ tinklalapyje iškart gali nusipirkti bilietą.
Bet žmonės vis tiek turi naudoti programėlę, nes ten būna jų skaitmeninis bilietas, kurio reikia norint patekti į renginį. Todėl dabar lengviau gauti naujų klientų.
– Kokių rezultatų pasiekėte po atnaujinimų?
– Vienas rezultatas, kurį norėjome pasiekti – sumažinti vieno vartotojo gavimo kainą. Tas skaičius sumažėjo. Mes iš esmės sumažinome rinkodaros išlaidas naujų programėlės atsisiuntimų gavimui. Dabar žmonės apie „YPlan“ sužino per mūsų tinklalapį arba iš draugų, mūsų verslas auga.
Taip pat matome, kad per mūsų sistemą partneriams „YPlan Portal“ sukuriama vis daugiau ir daugiau renginių – maždaug 70–80 procentų.
Tai mums labai padės plėstis į kitus miestus, nes kitame mieste galima lengviau gauti pasiūlą ir užsitikrinti paklausą.
– Dabar „YPlan“ įsikūrę Londone, San Fansiske ir Niujorke. Kur ketinate plėstis toliau?
Palyginus su Anglijos jaunimu drįsčiau teigti, kad Lietuvoje žmonės verslesni. Ten priimta eiti į didesnę kompaniją, dirbti, tai laikoma kaip saugus karjeros kelias.
– Planuojame iki metų galo veikti daugiau miestų Jungtinėje Karalystėje. Jeigu matysime, kad viskas einasi puikiai, fokusuosimės į JAV rinką.
– Ar „YPlan“ galėtų būti pelninga Lietuvos rinkoje?
– Programėlė galėtų būti pelninga, bet turėtų kitaip veikti. Aš puikiai matau, kad „YPlan“ galėtų veikti ir Birštone (Viktoras kilęs iš Birštono – red. past.). Pavyzdžiui, būna Birštono džiazo festivalis, ir užuot kabinus plakatus, pranešančius apie šį ir kitus renginius, apie jį būtų galima paskelbti per „YPlan“.
Jei galėtume padaryti, kad organizatoriai renginius įkeltų patys, mainais už tai gaudami daugiau renginio lankytojų, nes žmonės sužinotų apie juos ir ateitų, mums būtų daug mažiau operacinio darbo.
Taigi reikėtų tik sudaryti sąlygas organizatoriams savarankiškai sukurti renginį, į platformą įkelti informaciją, o tada žmonės matytų, kad ir Birštone kažkas vyksta. Technologija tą leidžia pasiekti. „YPlan“ galėtų veikti ir tūkstantyje miestų, bet reikia padaryti, kad tūkstantyje miestų turėtume ir renginių.
– Ar po ketverių metų darbo „YPlan“ nepajunti monotonijos?
– Kasdien viskas labai keičiasi, kolektyvas auga, problemos keičiasi, visada reikia išspręsti ką nors įdomaus ir naujo, iš esmės kasdien yra naujų iššūkių.
Dalykas, kurio neįvertinau išeidamas „Goldman Sachs“ ir kurdamas „YPlan“, buvo tas, kad kai dirbi kažkam, tai darbe eini, atidarai duris, padirbi, uždarai duris ir išeini, o „YPlan“ visi žmonės, su kurias tenka dirbti, yra tie, kuriuos aš pats pasamdžiau.
Su Ryčiu darbo interviu darome absoliučiai visiems kandidatams – nuo komandų vadovų iki stažuotojų. Yra didelis skirtumas, kai ateini į darbą ir žinai, kad visus savo darbuotojus pasamdei pats ir kad jie yra patys geriausi žmonės. Tai tos dienos niekada nebūna nuobodžios.
– O kaip jauteisi, kai reikėjo atleisti žmones, kuriuos pats samdei?
– Tai buvo labai sunkus momentas. Visi mūsų darbuotojai darbštūs ir protingi ir visi susirado puikiausius darbus. O likusiai komandai ir verslui tai buvo geras sprendimas. Jį reikėjo padaryti, negalėjome laukti, kol atsiras didelių problemų – tuomet greičiau baigtųsi finansavimas, sunkiau būtų daryti greitus taktinius strategijos pokyčius, nes įmonėje būtų daug žmonių. Šiuo metu „YPlan“ dirba 55 žmonės.
– Anksčiau teko girdėti, kad kai kuriuose Anglijos rajonuose į lietuvius buvo žiūrima kiek kritiškai, pavyzdžiui, dėl palyginti didelio nusikalstamumo. Koks yra požiūris į lietuvius Londone verslo pasaulyje?
– Patys turime keletą lietuvių darbuotojų, žinau daug startuolių Londone, kurie taip pat turi bent keletą darbuotojų lietuvių. Lietuvius visi vertina kaip sunkiai ir atsakingai dirbančius žmones. Man sunkiau komentuoti, nes nežinau apie visas darbo rūšis, tačiau tiek technologijose, tiek investiciniuose bankuose, tiek kai buvau Londono Sičio lietuvių klubo prezidentu, teko sutikti platų spektrą lietuvių, dirbančių įvairiose verslo specialybėse – visi daug dirba ir savo sunkiu darbu yra daug pasiekę.
– Minėjai, kad Londone įsikūrę daug lietuviškų startuolių. Kaip manai, ar norint išvystyti pelningą tarptautinį verslą būtina dirbti Londone?
– Tai įmanoma, tik yra truputį sunkiau. Man geriausias pavyzdys yra „Pixelmator“ – broliai Saulius ir Aidas Dailidės. Kitas geras pavyzdys yra „Vinted“ – Milda, Justas, Mantas ir komanda. Manau, kad dar sulauksime ne vieno ir ne dviejų tokių pavyzdžių iš Lietuvos.
Viskas labai priklauso nuo verslo tipo – norint pardavinėti programinę įrangą tarptautinėms lėktuvų kompanijoms, tą galbūt padaryti sunkiau, nes nei „Airbus“, nei „Boeing“ atstovybių Lietuvoje nėra. Bet norint daryti kažką vartotojams – mažiau orientuoto į didelį verslą, o labiau į individualius vartotojus, tą galima sėkmingai daryti ir iš Lietuvos.
– Kas pačiam labiausiai patinka iš lietuviškų startuolių?
– Kaip jau minėjau, „Pixelmator“, „Vinted“, „CGTrader“. Įdomus startuolis „Savy“ – jie teikia trumpo vartojimo paskolas ir keičia finansus. Finansai tam tikra prasme man yra artima sritis, nes ilgą laiką dirbau investiciniame banke. Smagu matyti, kaip technologijos keičia tą sritį.
Yra daug gabių studentų KTU, ISM ir kituose universitetuose. Man visada rašo laiškus, klausia dėl idėjų – labai ankstyvos stadijos įmonės, jos dėl to ir yra įdomiausios.
Jiems dar daug trūksta, kol užaugs, pavyzdžiui, iki „Vinted,“, bet faktas, kad lietuvaičiai labai verslūs. Palyginus su Anglijos jaunimu drįsčiau teigti, kad Lietuvoje žmonės verslesni. Ten priimta eiti į didesnę kompaniją, dirbti, tai laikoma kaip saugus karjeros kelias. Lietuvoje matau daug verslaus jaunimo.