Ketvirtadienį apie savo pasitraukimą iš VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigų pranešė Paulius Lukauskas. Paskui jį su šia valstybine įstaiga atsisveikino didžioji dalis valdybos – trys iš penkių visuomeniniais pagrindais dirbusių valdybos narių: valdybos pirmininkas Liudas Skierus (Vičiūnų grupės valdybos narys ir bendraturtis), Linas Čereška ( UAB „Biok laboratorija“ direktorius) ir Sigitas Žvirblis (UAB „Intersurgical“ generalinis direktorius).
P.Lukauskas eiti „Verslios Lietuvos“ vadovo pareigas į Lietuvą grįžo iš Londono, kur dirbo tokiose bendrovėse kaip „Procter & Gamble UK“. Būdamas „Verslios Lietuvos“ direktoriumi jis papildomai dirbo konsultacinėje bendrovėje „The Gap Partnership“. P.Lukauskas priklausė Londono Sičio lietuvių klubui.
Sukėlė abejonių
Pasak dabartinės šio klubo prezidentės, advokatės Ramintos Dereškevičiūtės, sprendimas atleisti P.Lukauską iš „Verslios Lietuvos“ vadovo pareigų sukėlė daug abejonių. „Mes apie tai diskutavome. Mano asmenine nuomone, tokiose įstaigose ir institucijose turėtų dibti tik pakankamą kvalifikaciją turintys žmonės. Jeigu institucijos vadovas keičiamas mažiau kvalifikuotu žmogumi, tai bet kurioje demokratinėje valstybėje tai nėra normalu“, – 15min.lt sakė ji.
Lietuva ilgą laiką deklaravo tikslą iš užsienio susigrąžinti aukštos kvalifiakcijos specialistus ir pasinaudoti jų sukauptomis žiniomis bei patirtimi. Tačiau, kaip neretai būna, žodžiai ir darbai išsiskyrė.
Lietuva ilgą laiką deklaravo tikslą iš užsienio susigrąžinti aukštos kvalifiakcijos specialistus ir pasinaudoti jų sukauptomis žiniomis bei patirtimi. Tačiau, kaip neretai būna, žodžiai ir darbai išsiskyrė. Su užimamomis pareigomis netolimoje ateityje gali tekti atsisveikinti ir kitos verslo skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovei Mildai Dargužaitei.
JAV Prinstono universitete optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį įgijusiai ir banke „Goldman Sachs“ dirbusiai M.Dargužaitei, kaip ir jos kolegai iš „Verslio Lietuvos“, gali būti pasiūlytos žemesnės pareigos. Politikų lūpose skamba planai abi agentūras sujungti, o P.Lukauską ir M.Dargužaitę gali pakeisti ne viename skandale minima socialdemokratė Violeta Boreikienė, kuriai buvo reikšti įtarimai dėl beveik 3,5 mln. litų vertinamo turto neaiškios kilmės.
Bloga žinia
Paklausta, ar tokie pavyzdžiai neatmuš noro užsienyje dirbantiems lietuviams savo ateitį sieti su Lietuvos valstybės institucijomis, R.Dereškevičiūtė teigė, jog tai nėra gera žinia: „Nesiimčiau sakyti, kad tai neskatina grįžti, tačiau, žinoma, tai nėra sveikintinas pavyzdys. Turint galvoje, kad žmonės grįžta dirbti už žymiai mažesnius atlyginimus vedini idėjos ir tikėdami, kad gali kažką pakeisti, tai tokia žinia tikrai nėra teigiama. Ypač užsienyje gyvenantiems žmonėms, kurie planuoja grįžti ir dirbti valstybinėse institucijose ar pradėti politinę karjerą“.
Pati R.Dereškevičiūtė sakė šiuo metu sugrįžimo į Lietuvą nesvarstanti. „Glaudžiai dirbu su tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis. Šia prasme mano darbas nėra labai nutolęs nuo Lietuvos. Ateityje, manau, kad galvočiau apie sugrįžimą. Tačiau daugeliui žmonių, kurie turi šeimas ir finansinius įsipareigojimus, tai labai slidus reikalas. Vien dėl to, kad Lietuvoje meritokratijos, kai už nuopelnus adekvačiai atlyginama alga ar paskyrimais, trūksta“ – minėjo ji.
Pasak pašnekovės, keista girdėti, kad aukšto lygio vadovui priekaištaujama dėl papildomo užsienio bendrovių konsultavimo, jei taip nesikerta vieši ir privatūs vadovo interesai: „Algos tikrai nėra pakankamos, bet, ar Lietuva gali mokėti didesnes algas, yra kitas klausimas. Šiuo atveju tai ir galėtų būti vienas iš sprendimų, kai žmogus užsiima nepriklausomomis konsultacijomis, jei nesikerta interesai. Tai susitarimo reikalas, tačiau taip žmogui galima kompensuoti bent dalį prarastų pajamų. Ir tai vėlgi rodo, kad žmogus turi itin aukštą kvalifikaciją. Labai mažai kieno iš dabar valdžioje esančių žmonių užsienio įmonės prašytų dribti konsultantais“.
Labai mažai kieno iš dabar valdžioje esančių žmonių užsienio įmonės prašytų dirbti konsultantais, – teigė Raminta Dereškevičiūtė.
Svarbu tęstinumas
Lietuvių klubo prezidentės nuomone nėra klausimo, ar P.Lukauskas būtų laukiamas Londone, jei sugalvotų grįžti. Aukšto lygio profesionalai laukiami visame pasaulyje. Tačiau Lietuvos situacija kiek kitokia. „Neturėtų tokios institucijos būti reorganziuojamos kas keletą metų ir priklausyti nuo pokyčių valdžioje. Turi būti aiškios gairės, kam jos yra įsteigtos ir kaip jos veiks. Tik tada galima efektyviai pasiekti rezultatų. Bet kokioje įstaigoje kuo labiau kompetentingas vadovas, tuo daugiau naudos visiems jis gali atnešti. Su „Verslia Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ mūsų klubo patirtis buvo labai teigiama“ – sakė R.Dereškevičiūtė.
 |
| PLJS nuotr./Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovė Lietuvoje Ieva Davydenko |
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybės Lietuvoje vadovė Ieva Davydenko 15min.lt teigė, kad atstovauja nepriklausomai ir nepolitinei organizacijai, todėl politinių sprendimų vertinti negalinti.
„Mes stebime įvykius ir žinome, kas atsitiko, tačiau tik iš žiniasklaidos, todėl vertinti sunku. Mums svarbus visų gerų procesų, kurie vyksta valstybėje, tęstinumas. Tačiau čia sprendimus priima politikai, kurie yra išrinkti Lietuvos piliečių. Bus kaip bus, o mes dirbsime ta linkme, kuria dirbome iki šiol ir stengsimės, kad jaunimas grįžtų. Tam turi būti sudarytos pačios geriausios galimybės tiek praktikų, tiek stažuočių, tiek bendradarbiavimo su Vyriausybe prasme. Bendradarbiavome su buvusia Vyriausybe, sėkmingai bendradarbiaujame su šita. Mūsų veikloje tęstinumas yra ir, labai tikiuosi, kad ir valstybėje šių procesų tęstinumas išliks“ – sakė ji.
Didžiausia Lietuvos problema
Didžiausias Lietuvos iššūkis yra rasti gerų žmonių, - nurodė Antanas Guoga.
Užsienyje ir Lietuvoje verslus valdantis Antanas Guoga penktadienį „Žinių radijui“ sakė, ka didžiausia Lietuvos problema – per daug provincialus valdžios mąstymas. „Didžiausia mūsų problema yra provincialus mąstymas. Visoms valstybės įstagoms reikia mąstyti globaliai ir patriotiškai. Valstybingumą kurti kartu ir žiūrėti iš viršaus, o ne iš apačios. Gali matyti daug mažų problemų ir padaryti daug žalos, jeigu žiūri labai siaurai. Turime remti savo verslininkus, padėti, o ne ieškoti mažų problemų, kurios visiems sukuria daug negatyvumo“, – sakė jis.
 |
| Antanas Guoga |
Verslininkas minėjo, kad pokyčiai vyksta. Į valstybės struktūras ateina vis daugiau tokių žmonių, kurie nori valstybei būti naudingi: „Beveik 15 metų Lietuvoje turiu verslą ir matau, kad mes tikrai patobulėjome. Žmonės gydendami Lietuvoje to gal ir nemato, bet aš, daugiausia laiko praleisdamas užsienyje, tai matau. Valstybinis mąstymas prasideda ir tos sėklos jau pasodintos. Kuo daugiau jaunimo, grįžusio iš užsienio, iš Anglijos, iš kitų šalių, kur jie pamatė, kaip valstybė turi konkuruoti, užims rimtas pareigas, tuo didesnę naudą mes jausime visi ir galėsime padėti vieni kitiems“.
Paklaustas, koks yra didžiausias šiandienos iššūkis, A.Guoga sakė: „Didžiausias iššūkis yra rasti gerų žmonių. Jie leimia viską. Didžiausias iššūkis – tų žmonių kompetencija. Valstybė turi užauginti tuos žmones. Mes turime mąstyti 5–10 metų į priekį ir galvoti, kaip mes konkuruosime kaip valstybė. Kad žmonės liktų Lietuvoje, didžiuotųsi Lietuva. Valstybė turi kuo mažiau kištis, kuo daugiau bendrauti su verslu. Jeigu tai vyktų, iššūkis būtų gana paprastas.“
