Jis surinko 7 iš 12 LRT tarybos narių balsus ir rinkimuose nugalėjo prieš profesorę Viliją Targamadzę ir žurnalistę, knygų autorę ir dėstytoją Dalią Kutraitę-Giedraitienę.
Naujas pirmininkas išrinktas pasibaigus iki šiol šias pareigas ėjusio LRT tarybos nario Žyginto Pečiulio kadencijai. L.Gadeikį į LRT tarybos narius 2016-aisiais yra pasiūliusi opozicinė Seimo konservatorių frakcija.
L.Gadeikis prisistatydamas tarybos nariams pabrėžė galintis būti pirmininku dėl įvairiapusės darbo patirties tiek kultūrinėje žiniasklaidoje, tiek kaip buvęs ilgametis savaitraščio „Veidas“ ekonomikos skyriaus redaktorius.
Jis tvirtino dėl to galintis stebėti tiek su turiniu, tiek su vadyba susijusius procesus LRT. Taip pat norėtų susitelkti į nacionalinio transliuotojo valdymo trūkumus, išryškintus Seimo atliekamo tyrimo.
„Šitoks kruopštus ieškojimas kokių nors blogų dalykų leidžia peržiūrėti, ar viskas yra padaryta iki galo, pamatyti savo silpnąsias vietas, kurios nebūtinai reiškia, kad ten kažkas yra blogai, bet kur norintys ieškoti blogų dalykų randa kažką silpnesnio, nepakankamai reglamentuota – tai privers permąstyti įvairius dalykus“, – žurnalistams sakė L.Gadeikis.
Jis pabrėžė, kad komisijos sukūrimą vertina neigiamai, bet teigė besistengiąs net ir nemaloniausiuose dalykuose ieškoti pozityvumo.
„LRT tai buvo pakankamai didelis iššūkis ir trukdis darbo ir reputacijos išbandymas, bandymas ją sumenkinti, dėl to to pozityvo sunkoka įžvelgti“, – pripažino naujasis LRT tarybos pirmininkas.
L.Gadeikio teigimu, jam vadovaujant tarybos darbo kryptis iš esmės nesikeis: jis pabrėžė, kad pirmininko funkcija yra darbo organizavimas, o sprendimus priima visa taryba, kurioje gali būti įvairių nuomonių.
„Aš nenoriu perlenkti lazdos ir sakyti, kad turinys nesvarbu, (...) bet lygia greta tarybos uždavinys yra matyti visą balansą, kokiais būdais tas turinys kuriamas, ar racionaliai“, – tvirtino L.Gadeikis.
D.Kutraitė-Giedraitienė tvirtino dėl darbo patirties žiniasklaidoje ir versle suvokianti LRT specifikos sudėtingumą.
„Čia susiduria kūrybinės ambicijos ir sudėtingos technologijos. Čia susiduria konkurencinga verslo aplinka ir viešumas, kurio iš mūsų reikalauja biudžeto pinigai. Čia susiduria politika ir žurnalistika, kuri nori būti nepriklausoma nuo politikos ir turi tokia būti“, – kalbėjo ji.
Į LRT tarybos vadovus kandidatavusi Vilija Targamadzė tikino sukaupusi reikalingos patirties per darbą Lietuvos edukologijos universitete prorektore ir Lietuvos švietimo taryboje pirmininke.
Antradienį taip pat bus išrinktas LRT tarybos pirmininko pavaduotojas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vietoje Ž.Pečiulio, Lolitos Jablonskienės ir Andriaus Pukso gegužės pradžioje LRT tarybos nariais paskyrė žurnalų leidybos verslo savininką Tomą Balžeką, buvusią Valstybės kontrolės vadovę Giedrę Švedienę ir istoriką Norbertą Černiauską.
Teisininkė Giedrė Lastauskienė paskirta antrai kadencijai iš eilės.
LRT tarybos pirmininkui išrinkti reikalingi daugiau nei pusės iš dvylikos tarybos narių balsai. Jeigu nė vienas iškeltas kandidatas tiek balsų nesurenka, rengiamas antrasis rinkimų turas.
Antradienį taip pat bus išrinktas LRT tarybos pirmininko pavaduotojas.
LRT tarybą sudaro dvylika narių, po keturis narius deleguoja šalies prezidentas ir Seimas, dar keturis – visuomeninės organizacijos.
Kadenciją tarybos nario pareigose baigęs buvęs jos pirmininkas Ž.Pečiulis sakė, kad taryba įrodė esanti nepriklausoma, ypač Seimo šiuo metu atliekamo parlamentinio LRT veiklos tyrimo kontekste.
Šį tyrimą Ž.Pečiulis pavadino „viešųjų ryšių karu“ ir tvirtino, kad po jo „niekas į kalėjimą nesės“.
„Prašau kolegų neužmiršti – mūsų pareiga yra, kad šitas transliuotojas būtų ne tik geriausias, bet ir laisvas“, – teigė Ž.Pečiulis.
LRT taryba yra aukščiausias visuomeninio transliuotojo valdymo organas, turintis atstovauti visuomenės interesams.
Šių metų balandį LRT generalinės direktorės pareigas pradėjo eiti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, pakeitusi buvusį ilgametį vadovą Audrių Siaurusevičių.
