Personalui skirtoje vaizdo žinutėje C. Spohras teigė, jog „Lufthansa“ grupė susidūrė su „didžiausiu iššūkiu per 65 metų istoriją“.
Karantino priemonės, kurių buvo imtasi visame pasaulyje siekiant sulėtinti ligos protrūkį, privertė milijonus žmonių atsisakyti kelionių planų ir likti namuose, o oro linijų pramonė sustojo.
C.Spohras pranešė, kad „Lufthansa“ grupė, kuriai priklauso patronuojamosios įmonės „Eurowings“, SWISS, „Brussels“ ir „Austrian Airlines“, dabar kasdien skraidina mažiau nei 3 tūkst. keleivių, palyginti su ikikriziniu vidurkiu, siekusiu 350 tūkst. keleivių per dieną.
Didžiausia Europoje oro linijų grupė pareiškė, kad dėl tokios padėties ji „nepajėgs išgyventi šios vis gilesnės krizės be valstybės paramos“.
„Prarandame apie milijoną eurų likvidumo atsargų per valandą. Dieną ir naktį. Kiekvieną savaitę“, – pažymėjo bendrovės vadovas.
C.Spohras pranešė, kad su šalių, kuriose įsikūrusios grupės bendrovės, vyriausybėmis jau pradėjo diskusijas apie valstybės paramą.
„Esu optimistiškai nusiteikęs, kad šios derybos Berne, Berlyne, Briuselyje ir Vienoje duos gerų ir teigiamų rezultatų“, – pridūrė C.Spohras.
Pasak jo, „Lufthansa“ į krizę įžengė turėdama maždaug 4 mlrd. eurų finansinius rezervus.
Visgi, susidūrusi su gilėjančiu krizės poveikiu, grupė ėmėsi drastiškų išlaidų mažinimo žingsnių, kad išliktų.
„Lufthansa“ antradienį pranešė nutraukianti pigių skrydžių padalinio „Germanwings“ veiklą ir atsisakysianti daugiau nei 40 lėktuvų iš savo 763 orlaivių parko.
Šie pokyčiai turės tiesioginį poveikį maždaug 7 tūkst. darbuotojų, įskaitant 1,4 tūkst. „Germanwings“ darbuotojų.
C.Spohras teigė, kad vyksta derybos su profsąjungomis siekiant rasti alternatyvias darbo vietas „kiek įmanoma didesniam skaičiui iš jų“.
Taip pat „Lufthansa“ grupė daugiau nei 87 tūkst. savo darbuotojų – daugiau nei 60 proc. savo darbo jėgos – įtraukė į vyriausybės subsidijuojamą trumpesnių darbo valandų programą. Dauguma iš šių darbuotojų yra Vokietijoje.
Dėl koronaviruso protrūkio šiuo metu nutupdyta apie 700 „Lufthansa“ orlaivių, todėl grupės skrydžių skaičius nukrito iki lygio, kokio nebuvo matyti nuo šeštojo dešimtmečio.
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) neseniai pareiškė, kad visame pasaulyje oro linijų bendrovių gelbėjimui gali prireikti iki 200 mlrd. JAV dolerių.
