Mokestinis ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo, atlikus Bendrovės planinį veiklos patikrinimą, nustatyti įvairūs pažeidimai, įskaitant tai, jog neturėdama leidimo, ši Bendrovė su nuotekomis 2014–2018 metais į paviršinius vandens telkinius išleisdavo kenksmingus (pavojingus) teršalus – ftalatus (di(2-etilheksil)ftalatas), jų neapskaitė, nedeklaravo ir nemokėjo mokesčio už aplinkos teršimą. Departamentas vertino, kad Bendrovė šiuos teršalus nuslėpė, todėl taikė sankciją – mokėtiną mokestį apskaičiavo 50 kartų didesniu tarifu (iš viso 1 343 313 Eur).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir mastą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, šią sankciją sumažino perpus, t. y. iki 671 657 Eur.
LVAT, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, vertino, kad Bendrovė iš tiesų nuslėpė minėtus teršalus – vykdydama savo veiklą, nebuvo atidi ir rūpestinga, veikė aplaidžiai, o net žinodama, kad aplinką teršia minėtais teršalais – sąmoningai nevykdė jai teisės aktuose aiškiai nustatytos pareigos gauti leidimą tokiems teršalams išleisti, tvarkyti tokių teršalų apskaitą bei deklaruoti jų kiekius ir atitinkamai sumokėti mokestį už aplinkos teršimą.
Bendrovei skirtos sankcijos dydžio aspektu LVAT pabrėžė įstatymo leidėjo aptariama sankcija siekiamus tikslus, t. y., be kita ko, ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Byloje būtent ir vertinta, kad savo esme ir sukeliamomis pasekmėmis padarytas pažeidimas atitinka minėtą normatyvų viršijimą. Be to, ftalatai norminiais aktais yra pripažinti pavojingais teršalais, ir šią aplinkybę teisėkūros subjektai įvertino ne tik didesniu standartiniu tarifu, bet ir nustatydami didelį koeficientą (50) atvejams, kai yra viršijami normatyvai ar šie teršalai yra nuslepiami. Tai aiškiai, be kita ko, parodo ne tik ginčo teršalo kenksmingumą ir poreikį į tai atsižvelgti vertinant sankcijos dydį, bet ir, atsižvelgiant į minėtus įstatymo tikslus, didesnį valstybės bei visuomenės interesą kontroliuoti bei riboti tokių teršalų išleidimą (išmetimą) į aplinką.
Todėl atsižvelgusi į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėtu atveju nebuvo pagrindo dar labiau sumažinti ginčo sumas, ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytą mokėtiną sumą laikė adekvačia padarytam pažeidimui.
Minėto Bendrovės patikrinimo metu buvo nustatyti ir kiti, smulkesni pažeidimai – LVAT, įvertinęs kiekvieną pažeidimą (netinkamą apskaitos tvarkymą, privalomų laboratorinių tyrimų neatlikimą, nevalytų nuotekų išleidimą) iš dalies tenkino Bendrovės apeliacinį skundą, grąžindamas Departamentui perskaičiuoti mokesčio sumas (dėl netinkamai atlikto kai kurių pažeidimų vertinimo ir (arba) dėl nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Bendrovės padėtį švelninančių, t. y. mažesnę sankciją numatančių, mokesčio įstatymo nuostatų).