Kai kurių jų vertė gali būti stulbinamai didelė. Prognozuojama, kad „Uber“, kai tik pradės prekiauti savo akcijomis, gali būti vertas 120 mlrd. dolerių.
„Lyft“ po pasirodymo biržoje yra verta 24 mlrd. dolerių – penkiskart daugiau nei, tarkime, „Marks & Spencer“. Tačiau, priešingai nei pastaroji bendrovė, veikianti jau daugiau nei šimtmetį, „Lyft“ veikia vos 7 metus.
Aš labai atidžiai tyrinėjau privačiu rizikos kapitalu paremtas bendroves. Mes nustatėme, kad vidutiniškai vienaragiai yra pervertinti 50 proc., – mano profesorius I.Strebulajevas.
„Aš labai atidžiai tyrinėjau privačiu rizikos kapitalu paremtas kompanijas. Mes nustatėme, kad vidutiniškai vienaragiai yra pervertinti 50 proc.“, – įvertino Stanfordo universiteto finansų profesorius Ilja Strebulajevas.
Ar investuotojai turėtų laikytis atokiai?
Savo akcijas pristačiusi „Lyft“ pasidalijo gana ambicingais planais. Įmonės verslo modelis yra paremtas idėja, kad nuosavas automobilis yra prabanga, ir žmonės vis dažniau vietoje nuosavų automobilių pasirenka keliones svetimomis transporto priemonėmis.
Bendrovės teigimu, per metus vien JAV namų ūkiai asmeninėms kelionės išleidžia 1,2 trln. dolerių.
Žmonėms gali būti patraukli mintis, kad nereikia turėti savo automobilio, kuris nenaudojamas stovėtų 95 proc. laiko, nereikia jo išlaikyti, mokėti draudimo, turėti garažo. Vis dėlto kai kurie analitikai vertina, kad nėra įrodymų, jog perėjimas nuo savo transporto prie pavėžėjimo paslaugų yra masinis procesas.
Nors ir yra tam tikrų duomenų, kurie galėtų pabandyti pagrįsti tendenciją. Tarkime, per 30 metų jaunų amerikiečių, gaunančių vairuotojo pažymėjimą, dalis sumažėjo nuo 76 iki 62 proc. nuo visų 18-mečių. Tačiau daug kas JAV turi ir automobilius, todėl bent jau dabar didelio pavėžėjimo paslaugų poreikio nematyti.
Investuotojus gali atbaidyti ir „Lyft“ nuostoliai. 2016–2018 metais bendrovės pajamos augo nuo 343 mln. dolerių iki 2,1 mlrd. dolerių. Tiesa, išaugo ir nuostoliai – nuo 692 mln. iki 911 mln. dolerių.
Nuostolius patiria ir „Uber“. Tiesa, pastarosios bendrovės nuostoliai sumažėjo nuo 2,2 mlrd. dolerių iki 1,8 mlrd. dolerių.
I.Strebulajevo teigimu, įprastai rizikos kapitalu paremtos įmonės patiria nuostolius, nes jos paaukoja pelną dėl greito augimo.
„Tačiau kiekvienam investuotojui turėtų kilti klausimas, ar ilgainiui šių bendrovių verslo modeliai sugebės nuostolius paversti pelnu, taip pat ar finansų rinkos susidorotų su dideliais nuostoliais“, – aiškino jis.
Tarkime, prieš dvejus metus Niujorko biržoje pasirodžiusi „Snap Inc“ akcija kainavo 17 dolerių, dabar – 10 dolerių.
„Uber“, „Pinterest“, „Airbnb“, taip pat paslaugų platforma „WeWork“ ir susirašinėjimo programa „Slack“ mina kelius į akcijų biržą.
I.Strebulajevas mano, kad daug įmonių į biržą šiemet susiruošė dėl ekonomikos ciklo. Jeigu bus recesija, langas į biržą gali laikinai užsidaryti. Taip nutiko, pavyzdžiui, 2000 metais, kai nė viena bendrovė viešai nepradėjo prekiauti savo akcijomis.
