„Į kanceliariją ėjau įgyvendinti ilgalaikių strateginių reformų valdant valstybę. Pirmiausia – efektyvinti valstybės turto valdymą, įgyvendinti valstybės valdomų įmonių reformą. Svarbiausia, kaip valdomi žmogiškieji ištekliai. Be šios reformos, negalime tikėtis, kad galėsime turėti ilgalaikius ir tvarius pokyčius valdant valstybę. Taip pat IT sutvarkymas ir pavertimas, kad e.valdžia būtų ne tik įgyvendinti technologiniai sprendimai, bet iš tikrųjų tarnautų, būtų patogi žmonėms“, – konferencijoje „Efektyvus valstybės turto valdymas“ sakė buvusi kanclerė.
Pradėjusi vadovauti Vyriausybės kanceliarijai ji teigė pamačiusi, kad niekas nemoka imtis reformų. Anot jos, valstybė pirmiausia sprendžia smulkias problemas, diskusijos vyksta lėtai ir dažnai apie tuos pačius dalykus, be to, didelę įtaką valstybės valdomoms įmonėms ir jų sprendimams daro politikai.
„Pirmiausia reikia turėti strateginę viziją ir strategiškai nusibrėžti, kur turime būti, ir tada tą strategiją įgyvendiname. Tą turime daryti absoliučiai visais klausimais. Jeigu pradėtume nuo centralizuoto NT valdymo, atsilaisvinus pastatui kiekvieną kartą vyksta ta pati diskusija, ką su juo daryti. O turėtume investuoti ir sau pasakyti, kokia yra valstybės pozicija NT atžvilgiu. Pagal tą strategiją sukurti modelį, kaip efektyviai tą įgyvendinti“, – kalbėjo M.Dargužaitė.
Buvusios kanclerės nuomone, valstybinėms įstaigoms neturėtų būti liepiama kažką daryti, pavyzdžiui, teikti duomenis apie jų valdomą nekilnojamąjį turtą, o atvirkščiai – sukuriamos paskatos pačioms prisidėti prie reformų. Pavyzdžiui, ji siūlo visoms valstybinėms institucijoms įvesti patalpų nuomos mokestį.
„Lygiai tas pats su valstybės valdomomis įmonėmis. Turime nusibrėžti visiškai nuo politikų nepriklausančią viziją, kur mes norime būti po 20 metų ir kaip mes ten nueisime. Kai turėsime visuotinį susitarimą, kad mes einame link to tikslo, jokie politikai negalės ateiti ir sakyti, kad ši įmonė reikalinga. Strateginių vizijų neturėjimas yra labai didelė problema, dėl to nesugebame greitai ir efektyviai įgyvendinti reikalingų reformų“, – įsitikinusi M.Dargužaitė.
M.Dargužaitė džiaugėsi per metus pasiektais rezultatais, tačiau teigė, kad dažnai sulaukdavo ministerijų pasipriešinimo.
„Deja, žinybiniai, ministerijų interesai ir nenoras atiduoti savo įtakos zonų yra viena iš tų problemų, su kuria teko susidurti“, – konferencijoje kalbėjo ji.
Vienu iš pasiekimų ji įvardijo paslaugų centrą, kuris turėtų pradėti veikti per kitus metus.
„Pavyko pasiekti, kad net 160 skirtingų institucijų dalyvavo pirmame etape konsoliduoti buhalterijos ir personalo valdymo funkcijas. Tai pavyko įgyvendinti konsensuso būdu, ne „mes jums liepėme ir turėsite daryti“ būdu. Mes pristatėme rėmus, pagal kuriuos sprendime, kas turės dalyvauti, o jūs argumentuokite, kodėl neturėtumėte patekti į šį sąrašą“, – pasakojo ji.
Taip pat, buvusios kanclerės nuomone, sėkminga, nepaisant pasipriešinimo, buvo Vyriausybės kanceliarijos reforma, pradėta diegti LEAN sistema.
„Kas man buvo labai smagu, kad žmonės pradėjo kalbėti apie tai, kaip efektyvinti savo veiklą, kaip siekti rezultato, kaip matuoti. Manau, kad per tuos metus laiko, jeigu buvo įmanoma pakeisti darbo kultūrą kanceliarijoje, tai įmanoma padaryti visos valstybės mastu taip pat“, – įsitikinusi M.Dargužaitė.
Ką darys toliau, ji neatskleidė, tik sakė, kad „nori daugiau privatumo“.
